Aspergiliozė

1. Sporų patekimas į organizmą – žmogus įkvepia ore esančias Aspergillus grybelio sporas, kurios natūraliai aptinkamos dirvožemyje, dulkėse, pūvančioje augalinėje medžiagoje, statybos dulkėse.


2. Kontaktas su gleivinėmis – sporos patenka į kvėpavimo takus, pirmiausia į nosies gleivinę, gerklę ar bronchus, ir ten sukelia pirminę reakciją.


3. Imuninės sistemos atsakas – sveikiems žmonėms imunitetas sunaikina sporas ir liga neišsivysto. Tačiau jei imunitetas silpnas (dėl chemoterapijos, imunodeficito, organų transplantacijos ar sunkios lėtinės ligos), grybelis pradeda daugintis.


4. Vietinis uždegimas arba invazija – gali pasireikšti keliomis formomis: – Alerginė forma – organizmas perdėtai reaguoja į sporas, sukelia uždegimą (pvz., alerginį bronchopulmoninį aspergiliozę). – Lėtinė plaučių aspergiliozė – grybelis dauginasi lėtai, formuojasi „grybiniai kamuoliai“ (aspergilomos) plaučių ertmėse. – Invazinė aspergiliozė – sunkiausia forma, kai grybelis iš kvėpavimo takų išplinta į audinius, kraujagysles, kitus organus (pvz., smegenis, inkstus, kepenis).


5. Simptomų progresavimas ir komplikacijos – jei infekcija negydoma, ji progresuoja, gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, sisteminį uždegimą ar net mirtį, ypač imunosupresuotiems pacientams.

Aspergiliozės eiga gali būti ūmi arba lėtinė, o ligos sunkumas labai priklauso nuo paciento imuniteto ir bendros sveikatos būklės.

• Nusilpusi imuninė sistema – tai pagrindinis rizikos veiksnys. Imuniteto susilpnėjimas gali būti dėl chemoterapijos, organų transplantacijos, ŽIV infekcijos, ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo ar sunkių lėtinių ligų.


• Lėtinės plaučių ligos – sergant tokiomis ligomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), tuberkuliozė ar sarkoidozė, plaučiuose susidaro ertmės ar randai, kuriuose lengviau įsitvirtina grybelis.


• Intensyvi terapija ir gydymas ligoninėje – pacientai, gydomi reanimacijoje, ypač tie, kurie turi dirbtinę plaučių ventiliaciją ar gauna imunitetą slopinančius vaistus, yra itin pažeidžiami.


• Aplinka su didele sporų koncentracija – didesnė rizika kyla dirbant su žeme, kompostu, statybose ar buityje, kai yra daug dulkių ir organinių dalelių.


• Genetinis polinkis ar jautrumas – kai kuriems žmonėms organizmas stipriau reaguoja į grybelius, išsivysto alerginės reakcijos (pvz., alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė).


• Ankstesnė grybelinė ar bakterinė infekcija – gali būti pažeista kvėpavimo takų gleivinė, sudaranti palankias sąlygas grybelio įsitvirtinimui.

Nors Aspergillus sporų įkvepiame kasdien, sveikas žmogus paprastai nesuserga. Aspergiliozė išsivysto tik tada, kai imuninė sistema nesugeba jų kontroliuoti arba susidaro palankios sąlygos grybelio dauginimuisi.

• Kosulys (sausas arba su skrepliais, kartais su krauju)


• Dusulys (pasunkėjęs kvėpavimas)


• Krūtinės skausmas (veržiantis ar spaudžiantis)


• Karščiavimas (ypač jei nepadeda antibiotikai)


• Nuovargis ir bendras silpnumas


• Svorio kritimas (dažniau lėtinės formos atveju)


• Švokštimas ar švilpimas kvėpuojant


• Užgulta nosis ar sinusų spaudimas


• Kraujavimas iš nosies ar skrepliuose


• Galvos skausmas ar neurologiniai simptomai (jei infekcija išplinta į smegenis)

1. Krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia įvertinti plaučių pakitimus: uždegimo židinius, ertmes, infiltratus ar aspergilomas; KT yra jautresnis už rentgeną.


2. Skreplių mikroskopinis tyrimas ir pasėlis – padeda nustatyti Aspergillus grybelio buvimą, identifikuoti rūšį ir įvertinti jautrumą vaistams.


3. Bronchoskopija su bronchų plovimo skysčio (BAL) tyrimu – naudojama norint gauti tiesioginį mėginį iš kvėpavimo takų ir padidinti diagnostinį tikslumą.


4. Galaktomanano testas (kraujyje ar BAL skystyje) – tai specifinis grybelio antigeno tyrimas, ypač naudingas diagnozuojant invazinę aspergiliozę.


5. Beta-D-gliukano tyrimas – bendras grybelinių infekcijų žymuo kraujyje, dažnai naudojamas kartu su galaktomananu.


6. Kraujo tyrimai (BKT, CRB) – padeda įvertinti bendrą uždegiminę būklę, organizmo atsaką į infekciją ir galimą imunosupresiją.


7. Imunologiniai tyrimai (antikūnai prieš Aspergillus) – taikomi, jei įtariama alerginė arba lėtinė aspergiliozė.


8. Audinių biopsija – atliekama retais atvejais, kai būtina patvirtinti diagnozę histologiškai, ypač esant invazinei formai ar neaiškiems KT vaizdams.

1. Priešgrybeliniai vaistai – pagrindinis gydymo būdas. Dažniausiai skiriami: – Vorikonazolas – pirmo pasirinkimo vaistas invazinei aspergiliozei. – Izavukonazonas, amfotericinas B, posakonazolas – naudojami, jei vorikonazolas netoleruojamas arba neveiksmingas.


2. Gydymo trukmė – priklauso nuo ligos formos ir eigos. Invazinė aspergiliozė gydoma kelias savaites ar mėnesius, o lėtinės formos gali reikalauti ilgalaikio gydymo.


3. Alerginės formos atveju – taikomi kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) siekiant sumažinti uždegiminį atsaką, o kartu gali būti skiriami ir priešgrybeliniai vaistai.


4. Chirurginis gydymas – taikomas, jei plaučiuose susidarė aspergiloma (grybelinis kamuolys), kuri sukelia kraujavimą ar kitus pavojingus simptomus. Tokiu atveju gali būti atliekama dalinė plaučio rezekcija.


5. Imuniteto stiprinimas – jei pacientas imunosupresuotas, svarbu koreguoti ar mažinti imunosupresinę terapiją, jei įmanoma, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija.


6. Palaikomasis gydymas – deguonies terapija, kvėpavimo takų valymas, skysčių ir elektrolitų balanso palaikymas sunkiais atvejais.


7. Reguliari stebėsena – būtina sekti gydymo efektyvumą per kraujo tyrimus, galaktomanano koncentraciją ar KT pakitimus.

Svarbu: aspergiliozė gali būti pavojinga gyvybei, ypač imuniteto nusilpninimo atvejais, todėl gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau ir prižiūrimas specialisto – dažniausiai infekcinių ligų ar pulmonologo gydytojo.

Viena pavojingiausių komplikacijų yra invazinė aspergiliozė, kai grybelis iš kvėpavimo takų išplinta į plaučių audinius, kraujagysles ar kitus organus, tokius kaip smegenys, kepenys ar inkstai.

Tokia išplitusi infekcija gali sukelti sepsį, organų pažeidimus ar net mirtį.

Sergant lėtine aspergilioze, viena iš komplikacijų yra aspergilomos susidarymas – tai grybelinis kamuolys, kuris formuojasi plaučių ertmėse ir gali sukelti pasikartojantį kraujavimą, įskaitant pavojingą kraujo atkosėjimą (hemoptizę).

Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė (ABPA), jei negydoma, gali sukelti lėtinį bronchų pažeidimą, bronchiektazijas ir palaipsniui progresuojantį plaučių funkcijos susilpnėjimą, kas ypač pavojinga sergantiems astma ar cistine fibroze.

Kita rimta komplikacija – smegenų pažeidimas, kai grybelis per kraują patenka į centrinę nervų sistemą ir sukelia grybelinį encefalitą ar meningitą, kurie pasireiškia sąmonės sutrikimais, traukuliais ar neurologiniais simptomais.

Be to, ilgas gydymas priešgrybeliniais vaistais gali sukelti vaistų toksinį poveikį kepenims ar inkstams, o neatsargus steroidų vartojimas – antrinį imuniteto slopinimą, dar labiau didinant infekcijos riziką.

Dėl šių priežasčių aspergiliozė laikoma rimta infekcija, reikalaujančia nuolatinės medicininės priežiūros ir savalaikio gydymo.

Aspergiliozės galima išvengti sumažinant kontaktą su Aspergillus grybelio sporomis ir stiprinant organizmo atsparumą infekcijoms, ypač žmonėms, turintiems nusilpusią imuninę sistemą ar lėtines plaučių ligas.

Pirmiausia svarbu vengti aplinkos, kuriose gausu grybelio sporų – tai vietos, kur yra daug dulkių, pelėsių ar pūvančių organinių medžiagų, pavyzdžiui: komposto krūvos, sandėliai, statybų aikštelės, šiltnamiai, ūkio pastatai. Imunosupresuotiems asmenims rekomenduojama dėvėti respiratorines kaukes (pvz., N95) tokiose aplinkose arba jų visai vengti.

Gera patalpų ventiliacija ir švara padeda išvengti pelėsių susidarymo – būtina reguliariai valyti vonios kambarius, virtuvę, oro kondicionavimo sistemas bei stebėti, kad nebūtų drėgmės sankaupų.

Tinkama higiena ligoninėse – sergantiems sunkiomis ligomis ar po transplantacijos svarbu užtikrinti sterilias sąlygas ir naudoti HEPA filtrus oro valymui, ypač intensyvios terapijos skyriuose.

Imuninės sistemos stiprinimas – visavertė mityba, poilsis, lėtinių ligų kontrolė ir reguliarus gydytojo stebėjimas padeda organizmui geriau apsisaugoti nuo infekcijų.

Kai kuriems aukštos rizikos pacientams (pvz., po kaulų čiulpų transplantacijos) gydytojas gali skirti profilaktinį gydymą priešgrybeliniais vaistais, kad būtų išvengta invazinės aspergiliozės.

Svarbu: jei žmogus turi lėtinę plaučių ligą, imuniteto sutrikimų ar neseniai sirgo sunkia infekcija, jis turėtų būti ypač atsargus, laikytis gydytojo rekomendacijų ir laiku kreiptis pagalbos pajutus pirmuosius simptomus.