Balanopostitas

1. Pradinė odos ar gleivinės trauma arba dirginimas. Tai gali būti mechaninis poveikis, alerginė reakcija ar cheminis dirgiklis.


2. Uždegiminė reakcija. Pažeidimo vietoje aktyvuojasi uždegiminiai procesai, kurie sukelia audinių paraudimą, patinimą ir skausmą.


3. Infekcijos vystymasis (dažnai). Uždegimas sudaro palankias sąlygas bakterijų, grybelinių ar virusinių infekcijų plitimui.


4. Ūmus arba lėtinis uždegimas. Liga gali pasireikšti ūmiai su ryškiais simptomais arba vystytis palaipsniui ir tapti lėtine.


5. Galimi atkryčiai ir komplikacijos. Jei neužtikrinama tinkama higiena ar gydymas, uždegimas gali kartotis ir komplikuotis.

Balanopostitas atsiranda dėl įvairių veiksnių, kurie sukelia apyvarpės ir varpos galvutės uždegimą.

Pagrindinės priežastys:

• Infekcijos. Dažniausiai liga sukelia bakterijos (pvz., Staphylococcus, Streptococcus), grybeliai (ypač Candida rūšys) arba virusai.


• Prasta higiena. Nepakankamas lytinių organų švaros palaikymas leidžia kauptis nešvarumams ir mikroorganizmams, kurie sukelia uždegimą.


• Alerginės reakcijos arba dirginimas. Kontaktas su cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip muilai, lateksiniai prezervatyvai ar spermicidai, gali sukelti uždegimą.


• Fiziologinės priežastys. Fimozė (aplink apyvarpę siauras raukšlė) trukdo tinkamai išlaikyti higieną ir skatina uždegimą.


• Lėtinės ligos. Diabetas ir kitos imuninės sistemos sutrikimų būklės didina infekcijų riziką.


• Traumos ar mechaninis dirginimas. Lytinių santykių metu ar dėl kitų mechaninių veiksnių gali pažeisti audinius.

• Varpos galvutės ir apyvarpės paraudimas


• Patinimas ir skausmas


• Niežėjimas ar deginimas


• Išskyrų atsiradimas


• Skausmas šlapinantis


• Kartais kvapo pokyčiai

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas įvertina uždegimo požymius, pažeidimų pobūdį ir išsidėstymą.


2. Mikrobiologiniai tyrimai. Paimami mėginiai iš pažeistos vietos (išskyrų ar odos) bakterijų, grybelių ar virusų nustatymui ir jautrumo antibiotikams įvertinimui.


3. Kraujo tyrimai. Vertinama bendra organizmo būklė, ieškoma uždegimo požymių ir galimų lėtinių ligų (pvz., cukrinio diabeto).


4. Šlapimo tyrimas. Nustatomas šlapimo takų uždegimas ar infekcija, galinti būti susijusi su balanopostitu.


5. Papildomi tyrimai. Jei reikia, gali būti atliekama apyvarpės odos biopsija ar kiti specializuoti tyrimai, ypač lėtiniu atveju ar neaiškios kilmės uždegimui.

1. Higienos palaikymas. Reguliarus ir kruopštus lytinių organų plovimas šiltu vandeniu, vengiant dirginančių muilų ar chemikalų.


2. Vaistų terapija: – Antibakteriniai vaistai, jei uždegimą sukelia bakterinė infekcija. – Antifunginiai preparatai naudojami grybelinėms infekcijoms gydyti. – Vietiniai kortikosteroidai gali būti skiriami uždegimui mažinti.


3. Fimozės gydymas. Jei balanopostitą sukelia ar komplikuoja fimozė, gali būti rekomenduojamas gydymas arba chirurginė intervencija (apipjaustymas).


4. Simptomų malšinimas. Skausmą ir niežėjimą mažinantys vaistai ar tepalai.


5. Gyvenimo būdo pokyčiai. Vengti dirgiklių, kurie gali sukelti uždegimą, pavyzdžiui, tam tikrų muilų, spermicidų ar sintetinės aprangos.


6. Reguliarus gydytojo stebėjimas. Siekiant įvertinti gydymo efektyvumą ir užkirsti kelią atkryčiams.

Balanopostitas gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač jei nėra tinkamai gydomas arba gydymas pradedamas pavėluotai.

Gali vystytis fimozė – apyvarpės siaurėjimas, kuris trukdo ją atitraukti ir palaiko uždegimą.

Taip pat gali atsirasti parafimozė – apyvarpės užstrigimas už varpos galvutės, sukeliantis skausmą ir kraujotakos sutrikimus.

Uždegimas gali plisti ir sukelti varpos odos pažeidimus, o kartais – giluminius infekcinius procesus, kuriems reikalingas sudėtingesnis gydymas.

Negydomas balanopostitas gali lemti chronišką uždegimą ir pažeisti lytinių organų funkciją, turintį įtakos ir reprodukcinei sveikatai.

Be to, kai kurios infekcijos gali išplisti į kitas kūno sritis, sukeldamos sistemines komplikacijas.

Svarbu palaikyti reguliarią ir kruopščią lytinių organų higieną, plauti apyvarpę ir varpos galvutę šiltu vandeniu, vengiant agresyvių muilų ar chemikalų, kurie gali dirginti odą.

Vengti drėgmės kaupimosi po apyvarpe, nes tai sudaro palankias sąlygas infekcijoms.

Jeigu yra fimozė, svarbu laiku konsultuotis su gydytoju ir, jei reikia, gydyti šią būklę.

Rūpintis bendrąja sveikata, kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, kurie didina infekcijų riziką.

Naudoti apsaugos priemones lytinių santykių metu, siekiant sumažinti užkrečiamųjų ligų riziką.

Vengti dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, lateksinių prezervatyvų, spermicidų ar tam tikrų kosmetikos priemonių, jei yra jautrumas.

Reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktiniams patikrinimams ir nedelsti kreiptis pagalbos atsiradus pirmiesiems uždegimo požymiams.

Šios priemonės padeda sumažinti balanopostito išsivystymo riziką ir palaikyti vyrų lytinių organų sveikatą.