Bartolinitas

Bartolinitas prasideda tada, kai Bartholin liaukos latakas užsikemša, o liaukos išskiriamas skystis negali laisvai ištekėti į makšties prieangį. Dėl to liaukos viduje pradeda kauptis sekretas, susiformuoja skysčio pripildyta ertmė – cista.

Jei ši ertmė ilgainiui išlieka užsikimšusi, jos viduje gali pradėti vykti uždegiminiai procesai, ypač jei joje pradeda daugintis mikroorganizmai. Tuomet susiformuoja pūlinys – tai jau yra aktyvi infekcija su uždegimu, vadinama bartolinitu.

Ši eiga gali vykti palaipsniui, o kartais gana greitai. Uždegiminis procesas dažniausiai vystosi vienoje liaukoje.

1. Bartholin liaukos latako užsikimšimas. Kai latakas, per kurį išteka liaukos sekretas, užanka (pvz., dėl gleivių sankaupų ar audinių pakitimų), sekretas kaupiasi liaukoje, sudarydamas sąlygas uždegimui.


2. Infekcija. Į liauką gali patekti bakterijos, kurios sukelia uždegimą. Dažniausiai tai odos ar žarnyno bakterijos (pvz., Escherichia coli, Staphylococcus aureus), rečiau – lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai (Neisseria gonorrhoeae, Chlamydia trachomatis).


3. Netinkama higiena ar mikrotraumos. Per dažnas ar agresyvus plovimas, dirginantys higienos produktai arba mechaninis sužeidimas (pvz., depiliacijos metu) gali pažeisti liaukos lataką arba sudaryti palankias sąlygas bakterijoms patekti.


4. Sumažėjęs imunitetas. Organizmo atsparumo sumažėjimas (pvz., sergant, patiriant stresą ar nėštumo metu) padidina riziką vystytis infekcijai.


5. Lytinis aktyvumas. Dėl trinties ar mikroorganizmų perdavimo per lytinius santykius gali būti lengviau pažeidžiamas liaukos latakas arba į ją patenka bakterijos.

Šios priežastys dažnai veikia kartu: pavyzdžiui, užsikimšęs latakas + bakterijos = bartolinitas.

• Patinimas prie makšties angos – gali būti nuo nedidelio gumbelio iki ryškaus darinuko.


• Skausmas – ypač sėdint, vaikštant ar lytinių santykių metu.


• Paraudimas ir šiluma – pažeista vieta gali būti paraudusi ir šiltesnė už aplinkinius audinius.


• Jautrus, skausmingas gumbas – dažniausiai minkštas arba įtemptas, kartais pulsuojantis.


• Pūlinys – jei infekcija progresuoja, gumbas gali užpildyti pūliais.


• Karščiavimas – gali pasireikšti esant didesnei infekcijai ar pūliniui.


• Judėjimo diskomfortas – skausmas ar tempimas gali riboti įprastą judėjimą.

1. Ginekologinis apžiūrėjimas

• Pirmiausia atliekama vizualinė ir palpacijos apžiūra, siekiant įvertinti patinimą, skysčio sankaupą ar pūlinio požymius.


• Gydytojas įvertina, ar darinys yra skausmingas, ar yra paraudimas, įtampa, ar išsiskiria pūliai.

2. Skysčio ar pūlių mikrobiologinis tyrimas

• Jei iš gumbelio išsiskiria pūliai, gali būti atliekamas pūlių pasėlis – tai padeda nustatyti infekcijos sukėlėją ir parinkti tinkamiausius antibiotikus.


• Kartais papildomai tiriama, ar nėra lytiniu keliu plintančių infekcijų (pvz., chlamidijų, gonorėjos).

3. Tyrimas dėl lytiniu keliu plintančių ligų (LPL)

• Atliekami PGR ar tepinėlio tyrimai, ypač jei moteris yra lytiniu keliu aktyvi arba jei įtariama, kad infekciją sukėlė LPL.

4. Kraujo tyrimai (kai kuriais atvejais)

• Jei yra įtariama sisteminė infekcija, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas (ieškoma padidėjusio leukocitų skaičiaus ar uždegimo rodiklių – CRB).

5. Ultragarsinis tyrimas (retais atvejais)

• Jei patinimas gilus arba diagnozė neaiški, gali būti atliekamas dubens ultragarsas, kad būtų tiksliau įvertintas cistos dydis ar pūlinio išplitimas.

Tyrimų apimtis priklauso nuo konkretaus atvejo: lengvi, pavieniai atvejai dažnai diagnozuojami tik apžiūros metu, o sudėtingesniais atvejais taikomi išplėstiniai tyrimai. Jei nori, galiu pateikti viską lentelės pavidalu.

1. Lengvas ar pradinis atvejis (be pūlinio)

• Šiltos sėdimos vonelės (keletą kartų per dieną) padeda mažinti patinimą ir gali padėti savaiminiam ištekėjimui.


• Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.


• Antibiotikai, jei įtariama bakterinė infekcija (ypač jei yra išskyrų arba latakas dar neprasisidaręs).

2. Pūlinys (susiformavęs darinys su pūliais)

a) Drenažas (pūlinio atidarymas)

• Atliekama nedidelė chirurginė procedūra: pjūvis ir pūlių pašalinimas.


• Gali būti įstatomas drenažas (pvz., kateteris), kad žaizda neužsivertų per anksti ir pūliai galėtų toliau ištekėti.

b) Marsupializacija

• Jei pūlinys kartojasi, daroma procedūra, kurios metu liaukos sienelė susiuvama taip, kad atsivertų nuolatinis mažas latakas – tai padeda išvengti užsikimšimų ateityje.

3. Antibiotikai

• Skiriami, jei infekcija išplitusi, yra karščiavimas ar pūliai.


• Vaisto pasirinkimas priklauso nuo numanomo sukėlėjo arba pūlių pasėlio atsakymo.

4. Pakartotiniai ar sudėtingi atvejai

• Kartais gali būti svarstoma Bartholin liaukos pašalinimo operacija (retai taikoma).


• Taip pat vertinami bendrieji sveikatos veiksniai (imunitetas, lėtinės ligos, higienos įpročiai).

5. Pooperacinė priežiūra

• Reguliarios šiltos vonelės, tinkama higiena ir vengimas lytinių santykių kol gyja.


• Gydymo trukmė priklauso nuo atvejo – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

• Pūlinio susidarymas. Uždegimas gali progresuoti ir suformuoti skausmingą pūlinį, kuris reikalauja chirurginio gydymo (drenažo). Pūlinys gali savaime pratrūkti, bet tai nėra tinkamas gydymo būdas, nes infekcija gali plisti.


• Pasikartojantis bartolinitas. Kai kuriais atvejais uždegimas kartojasi toje pačioje liaukoje. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų procedūrų, pvz., marsupializacijos arba net liaukos pašalinimo.


• Bartholin liaukos cistos susidarymas. Po uždegimo arba be jo gali likti užsikimšęs liaukos latakas, kuris vėliau suformuoja neskausmingą, bet didėjantį darinį – cistą.


• Infekcijos išplitimas. Retais atvejais infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius ar net į kraują (sepsis), ypač jei imuninė sistema silpna.


• Rando susidarymas ar liaukos funkcijos praradimas. Po kartotinių uždegimų ar chirurginių intervencijų gali susiformuoti randinis audinys, kuris trukdo liaukos veiklai arba sukelia diskomfortą.


• Psichologinis diskomfortas. Dažni atkryčiai, skausmas ar poreikis chirurginėms intervencijoms gali turėti įtakos savijautai, lytiniam gyvenimui ar emocinei būklei.

Nors nėra garantuoto būdo visiškai išvengti bartolinito, laikantis tam tikrų įpročių galima sumažinti riziką susirgti arba užkirsti kelią atkryčiams.

1. Laikykitės tinkamos intymios higienos. Lytinius organus reikia prausti reguliariai, bet švelniai, nenaudojant agresyvių ar stipriai parfumuotų priemonių. Venkite makšties vidaus plovimų, nes tai gali sutrikdyti natūralią apsauginę mikroflorą.


2. Venkite odos sudirginimo. Rinkitės patogius, kvėpuojančius apatinius iš natūralių medžiagų (pvz., medvilnės). Depiliuodamos ar skusdamos intymią zoną būkite atsargios – mikrotraumos gali sudaryti palankias sąlygas uždegimui.


3. Naudokite apsaugos priemones lytinių santykių metu. Prezervatyvai padeda sumažinti bakterinių infekcijų bei lytiniu keliu plintančių ligų riziką, kurios gali sukelti uždegimą liaukoje. Taip pat svarbu atsakingas požiūris į partnerių kaitą.


4. Stiprinkite imunitetą. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas prisideda prie geresnės organizmo apsaugos nuo infekcijų.


5. Reaguokite į ankstyvus pokyčius. Jei pastebite patinimą, spaudimą ar kitus neįprastus pojūčius makšties srityje, nedelskite – kuo anksčiau kreipiamasi į gydytoją, tuo lengvesnis gydymas ir mažesnė komplikacijų rizika.


6. Po gydymo laikykitės gydytojo rekomendacijų. Jei bartolinitas linkęs kartotis, gydytojas gali pasiūlyti papildomas priemones atkryčių prevencijai, tokias kaip marsupializacija ar liaukos sekreto kanalų atvėrimas.