Bipolinis afektinis sutrikimas

1. Pradinis pokytis nervų sistemoje – pakinta tam tikrų neuromediatorių (pvz., serotonino, dopamino, noradrenalino) pusiausvyra smegenyse.


2. Nuotaikos reguliacijos sutrikimas – smegenų sritys, atsakingos už emocijų kontrolę, tampa jautresnės išoriniams ir vidiniams dirgikliams.


3. Epizodo pradžia – dėl biologinių, psichologinių ar aplinkos veiksnių prasideda nuotaikos svyravimų epizodas (manija, hipomanija arba depresija).


4. Simptomų progresavimas – nuotaikos ir energijos lygio pokyčiai tampa ryškesni, ima veikti mąstymą, elgesį ir kasdienę veiklą.


5. Epizodo pikas – pasireiškia didžiausias nuotaikos svyravimų intensyvumas.


6. Laipsniškas simptomų mažėjimas – epizodas palaipsniui silpsta ir pereina į remisijos laikotarpį.


7. Galimi pasikartojimai – laikui bėgant epizodai gali kartotis, kartais be aiškios priežasties arba veikiant tam tikriems trigeriams.

• Genetinis polinkis – paveldimi tam tikri genų variantai, didinantys riziką susirgti.


• Neuromediatorių pusiausvyros sutrikimai – pakinta serotonino, dopamino, noradrenalino veikla, lemianti nuotaikos reguliavimą.


• Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai – pastebimi tam tikrų smegenų sričių (pvz., prefrontalinės žievės, limbinės sistemos) veiklos skirtumai.


• Hormonų pokyčiai – endokrininės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos nuotaikos stabilumui.


• Stiprus ar ilgalaikis stresas – psichologinės traumos, netektys, nuolatinė įtampa gali paskatinti sutrikimo pradžią ar paūmėjimus.


• Miego ritmo sutrikimai – nepakankamas arba nereguliarus miegas gali destabilizuoti nuotaiką.


• Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis – alkoholis, narkotikai ar stimuliantai gali išprovokuoti ar sustiprinti epizodus.

Bipolinio afektinio sutrikimo simptomai priklauso nuo to, ar pasireiškia manijos (ar hipomanijos), ar depresijos epizodas.

Manijos / hipomanijos simptomai:

• Pakili arba dirgli nuotaika ilgesnį laiką.


• Padidėjęs energijos lygis ir aktyvumas.


• Greitos, nenutrūkstamos mintys ir kalbėjimas.


• Sumažėjęs miego poreikis be nuovargio.


• Padidėjęs pasitikėjimas savimi ar grandiozinės idėjos.


• Impulsyvūs ar rizikingi veiksmai (perteklinės išlaidos, neatsargūs sprendimai).

Depresijos simptomai:

• Nuolatinė liūdna ar tuščia nuotaika.


• Energijos stoka ir nuovargis.


• Sumažėjęs susidomėjimas kasdienėmis veiklomis.


• Miego sutrikimai – nemiga arba per didelis mieguistumas.


• Apetito pokyčiai – sumažėjimas ar padidėjimas.


• Sunku susikaupti ir priimti sprendimus.


• Beviltiškumo ar kaltės jausmas, galimos mintys apie savižudybę.

Įtariant bipolinį afektinį sutrikimą, atliekamas išsamus paciento būklės įvertinimas, nes nėra vieno specifinio laboratorinio ar instrumentinio testo, patvirtinančio diagnozę. Pagrindiniai tyrimai ir vertinimo metodai:

1. Psichiatro klinikinis įvertinimas – išsamus pokalbis apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą, ankstesnius epizodus ir šeimos psichikos sveikatos istoriją.


2. Psichologiniai testai – standartizuotos klausimynų ir vertinimo skalės (pvz., Young manijos vertinimo skalė, Hamiltono depresijos skalė).


3. Medicininė apžiūra – bendros fizinės būklės įvertinimas, siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.


4. Kraujo tyrimai – skydliaukės hormonų, elektrolitų, vitaminų ir kitų medžiagų koncentracijos nustatymas, siekiant atmesti somatines priežastis.


5. Toksikologiniai tyrimai – patikrinti, ar simptomus nesukėlė narkotinės ar kitos psichoaktyvios medžiagos.


6. Neurovizualiniai tyrimai (KT ar MRT) – taikomi tik jei įtariama neurologinė patologija, galinti imituoti nuotaikos sutrikimus.

Diagnozė nustatoma remiantis simptomų modeliu ir jų pasireiškimo istorija, laikantis tarptautinių diagnostikos kriterijų (pvz., ICD-10 ar DSM-5).

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, siekiant stabilizuoti nuotaiką, mažinti epizodų pasikartojimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagrindinės gydymo kryptys:

1. Vaistai nuotaikai stabilizuoti – dažniausiai skiriamas liitis, taip pat valproatai, karbamazepinas, lamotriginas.


2. Antipsichoziniai vaistai – ypač esant manijos epizodams arba kartu su depresija (pvz., kvetiapinas, olanzapinas).


3. Antidepresantai – vartojami atsargiai, tik kartu su nuotaikos stabilizatoriais, kad nesukeltų manijos.


4. Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija, psichoedukacija, šeimos terapija padeda atpažinti simptomus, tvarkytis su stresu ir laikytis gydymo plano.


5. Gyvensenos korekcija – reguliarus miego režimas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, alkoholio ir narkotikų vengimas.


6. Artimųjų įtraukimas – šeimos nariai mokomi atpažinti ankstyvus epizodų požymius ir teikti paramą.


7. Reguliari medicininė stebėsena – nuolatinis psichiatro ir kitų specialistų bendradarbiavimas, vaistų dozės koregavimas pagal būklę.

Tikslas – išlaikyti nuotaikos stabilumą, užkirsti kelią atkryčiams ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.

Bipolinis afektinis sutrikimas, ypač negydomas ar nevaldomas, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Dažna problema yra socialinės ir profesinės funkcijos sutrikimai, kai dėl nuotaikos svyravimų sunku išlaikyti darbą, mokslus ar santykius.

Ilgalaikis ligos poveikis gali lemti finansinius sunkumus dėl impulsyvių sprendimų manijos metu ar nedarbingumo depresijos laikotarpiais.

Dėl dažnų ir intensyvių epizodų padidėja savęs žalojimo ir savižudybės rizika.

Kartu dažnai pasireiškia piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, siekiant palengvinti simptomus, bet ilgainiui bloginantis būklę.

Lėtinis stresas ir miego sutrikimai gali prisidėti prie fizinių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ar diabeto išsivystymas.

Bipolinio afektinio sutrikimo visiškai išvengti neįmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau galima sumažinti jo pasireiškimo ar paūmėjimo riziką.

Svarbu palaikyti reguliarų miego režimą, nes miego trūkumas ar perteklius gali destabilizuoti nuotaiką.

Reikėtų vengti ilgalaikio streso ir išmokti veiksmingų streso valdymo metodų, tokių kaip meditacija, fizinė veikla ar psichologinė pagalba.

Labai svarbu nepiktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, nes jie gali išprovokuoti epizodus.

Žmonėms, kuriems jau pasireiškė nuotaikos svyravimai, rekomenduojama anksti kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta sunkesnių epizodų.

Sveika gyvensena – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, socialinė parama – taip pat padeda palaikyti psichikos pusiausvyrą.

Reguliarus psichiatro stebėjimas tiems, kurie turi rizikos veiksnių, leidžia anksti atpažinti pirmuosius sutrikimo požymius ir užkirsti kelią jo progresavimui.