Celiakija

Celiakija prasideda tada, kai glitimą vartojančio žmogaus imuninė sistema, esant genetiniam polinkiui, pradeda klaidingai reaguoti į šį baltymą. Imuninė reakcija pažeidžia plonosios žarnos gleivinę – sunaikinami žarnų gaureliai, atsakingi už maistinių medžiagų įsisavinimą. Dėl to sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas, vystosi mitybos nepakankamumas ir gali atsirasti įvairūs sveikatos sutrikimai.

Negydoma (nesilaikant griežtos begliutenės dietos) celiakija progresuoja ir sukelia ilgalaikių komplikacijų.

1. Genetinis polinkis. Dauguma žmonių, sergančių celiakija, turi tam tikrus genus – HLA-DQ2 arba HLA-DQ8. Šie genai lemia padidintą jautrumą glitimui. Tačiau genetinis polinkis dar nereiškia, kad liga būtinai išsivystys – jis tik padidina riziką.


2. Glitimo vartojimas. Celiakija pasireiškia tik tiems žmonėms, kurie vartoja glitimą, esant genetiniam polinkiui. Glitimas – tai baltymas, esantis kviečiuose, miežiuose ir rugiuose.


3. Imuninės sistemos ypatumai. Sergančiųjų imuninė sistema netinkamai reaguoja į glitimą, laikydama jį pavojinga medžiaga. Ši reakcija sukelia uždegimą ir žarnyno gleivinės pažeidimus.


4. Aplinkos veiksniai (ne visada aiškūs): Žarnyno infekcijos ankstyvame amžiuje; Mikrobiotos pokyčiai (žarnyno bakterijų sudėtis); Glitimo įvedimo laikas kūdikystėje; Stresas ar nėštumas kai kuriais atvejais gali išprovokuoti ligos pradžią

Svarbu: Celiakija nėra alergija ir nėra užkrečiama – tai autoimuninė liga, kurios išsivystymas priklauso nuo paveldimumo ir glitimo vartojimo.

Virškinimo sistemos sutrikimai:

• Pilvo pūtimas


• Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas


• Pykinimas, vėmimas


• Pilvo skausmai


• Blogas maisto pasisavinimas


• Svorio kritimas

Bendrieji organizmo požymiai:

• Nuovargis, silpnumas


• Geležies stokos anemija


• Vitaminų (ypač B12, D) trūkumas


• Lėtas vaikų augimas


• Osteoporozė ar kaulų silpnumas


• Odos bėrimai (ypač dermatitis herpetiformis)

Neurologiniai simptomai:

• Galvos skausmai


• Nerimas, depresija


• Rankų ar kojų tirpimas (neuropatija)

Įtariant celiakiją, atliekami keli tyrimai, kurie padeda nustatyti ligą. Svarbu, kad tyrimai būtų atliekami vartojant glitimo turintį maistą, nes kitaip rezultatai gali būti netikslūs.

1. Kraujo tyrimai (serologiniai). Jie parodo, ar organizmas gamina specifinius antikūnus, reaguodamas į glitimą. Dažniausiai tiriami anti-TG2 (audinių transglutaminazės IgA antikūnai), taip pat EMA (endomisiumo IgA antikūnai), kurie yra labai specifiški. Kai kuriais atvejais, ypač vaikams, naudingas DGP (deamiduoto gliadino peptidų antikūnų) tyrimas. Jei įtariamas IgA trūkumas, gali būti atliekami IgG klasės antikūnų tyrimai.


2. Genetinis tyrimas. Juo siekiama nustatyti, ar žmogus turi HLA-DQ2 arba HLA-DQ8 genus. Šis tyrimas nepatvirtina ligos, tačiau jei šių genų nėra, celiakijos diagnozė tampa labai mažai tikėtina.


3. Plonosios žarnos biopsija (endoskopijos metu). Tai laikoma patikimiausiu būdu patvirtinti celiakiją. Atliekant biopsiją, vertinama, ar žarnyno gleivinėje yra būdingų pažeidimų, tokių kaip gaurelių atrofija ar uždegiminiai pokyčiai.

Diagnozė nustatoma remiantis visų šių tyrimų duomenimis, o sprendimą dėl tyrimų reikalingumo priima gydytojas, įvertinęs individualią situaciją.

Celiakija gydoma vieninteliu, bet veiksmingu būdu – visam gyvenimui taikant griežtą begliutenę dietą.

Tai reiškia, kad sergantysis turi visiškai atsisakyti visų produktų, kuriuose yra kviečių, miežių, rugių ir visų jų atmainų. Net ir labai mažas glitimo kiekis gali sukelti žarnyno gleivinės pažeidimus, todėl būtina vengti ne tik akivaizdžių, bet ir paslėptų glitimo šaltinių (pvz., padažuose, perdirbtuose produktuose, vaistuose ar papilduose).

Laikantis begliutenės dietos:

• Išnyksta simptomai


• Atsistato žarnyno gleivinė


• Pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas


• Sumažėja komplikacijų rizika

Vaistų nuo celiakijos šiuo metu nėra. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei diagnozė nustatyta pavėluotai, gali būti skiriami papildai (geležies, kalcio, vitamino D ir kt.), padedantys atstatyti trūkumus.

Celiakija reikalauja nuolatinės mitybos kontrolės ir sąmoningumo, todėl svarbus ir gydytojo dietologo bei gydytojo gastroenterologo palaikymas ir stebėsena.

1. Maistinių medžiagų trūkumas. Dėl pažeistos žarnos gleivinės sutrinka vitaminų ir mineralų (geležies, kalcio, folio rūgšties, vitamino B12, vitamino D) įsisavinimas. Tai gali sukelti mažakraujystę, kaulų silpnumą ar bendrą silpnumą.


2. Osteoporozė (kaulų retėjimas). Kalcio ir vitamino D trūkumas gali lemti kaulų tankio sumažėjimą, padidėjusią lūžių riziką.


3. Nevaisingumas ir nėštumo komplikacijos. Nediagnozuota celiakija siejama su padidėjusia persileidimų, priešlaikinio gimdymo ar mažo kūdikio svorio rizika.


4. Neurologiniai sutrikimai. Ilgalaikė celiakija gali sukelti nervų sistemos pažeidimų, tokių kaip periferinė neuropatija (tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse), ataksija (judesių koordinacijos sutrikimai), depresija ar atminties sutrikimai.


5. Odos ligos. Dažniausiai pasitaikanti – dermatitis herpetiformis, niežtintis odos bėrimas, susijęs su glitimo netoleravimu.


6. Padidėjusi kitų autoimuninių ligų rizika. Celiakija dažnai pasireiškia kartu su tokiomis ligomis kaip 1 tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tiroiditas, reumatoidinis artritas.


7. Žarnyno vėžio rizika. Labai retais atvejais, ypač ilgai negydoma celiakija gali padidinti tam tikrų žarnyno navikų, pavyzdžiui, plonosios žarnos limfomos, riziką.

1. Genetikos įtakos pakeisti negalima. Jei žmogus turi HLA-DQ2 arba HLA-DQ8 genus, jis turi genetinę riziką susirgti celiakija, bet tai dar nereiškia, kad liga būtinai išsivystys.


2. Subalansuotas glitimo įvedimas kūdikystėje. Nors nėra vienareikšmiškų įrodymų, kai kurie tyrimai rodo, kad nei per ankstyvas, nei per vėlyvas glitimo įvedimas į vaiko mitybą gali turėti įtakos ligos atsiradimui.


3. Žarnyno sveikatos palaikymas. Sveika mikrobiota (žarnyno bakterijų pusiausvyra) gali turėti apsauginį poveikį imuninės sistemos veiklai. Nors tai neišvengia celiakijos, ji gali turėti įtakos ligos eigai ar išraiškai.


4. Infekcijų kontrolė vaikystėje. Kai kurios virusinės infekcijos, ypač žarnyno, gali išprovokuoti autoimunines reakcijas genetinį polinkį turintiems žmonėms.

Svarbu suprasti: šiuo metu nėra patikimo būdo visiškai išvengti celiakijos, jei žmogus turi genetinę riziką. Tačiau ankstyva diagnostika, atidūs tyrimai ir tinkama mityba leidžia išvengti komplikacijų ir užtikrinti pilnavertį gyvenimą.