Chlamidiozė

1. Užsikrėtimas bakterija – infekcija perduodama lytinių santykių metu (vaginalinių, analinių ar oralinių) nuo užsikrėtusio asmens, net jei šis neturi jokių simptomų.


2. Bakterijos patekimas į gleivinę – Chlamydia trachomatis patenka į šlapimo ar lytinių takų gleivinę, kur prisitvirtina prie epitelio ląstelių.


3. Dauginimasis ląstelėse – bakterijos įsiskverbia į žmogaus ląsteles ir dauginasi jų viduje, pažeisdamos audinius.


4. Vietinis uždegimas – dėl imuninės sistemos reakcijos gleivinėje išsivysto uždegimas, kuris gali būti besimptomis arba sukelti nežymius pojūčius.


5. Infekcijos plitimas – negydoma infekcija gali plisti aukštyn: moterims į gimdą, kiaušintakius, vyrams į sėklides ar prostatą.


6. Lėtiniai pažeidimai – ilgainiui gali formuotis randai, sukibimai, sukeliantys vaisingumo sutrikimus ar lėtinį dubens skausmą.

• Lytiniai santykiai be apsaugos – pagrindinė priežastis yra vaginaliniai, analiniai ar oraliniai santykiai be prezervatyvo su užsikrėtusiu partneriu.


• Dažnas partnerių keitimas – kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė rizika užsikrėsti.


• Užsikrėtusio partnerio simptomų nebuvimas – chlamidiozė dažnai būna besimptomė, todėl infekcija plinta nežinant.


• Netinkama lytinė higiena – blogi higienos įpročiai ar lytinių organų mikrofloros disbalansas gali palengvinti bakterijų įsitvirtinimą.


• Nepakankama informacija apie LPI – nežinojimas apie chlamidiozės plitimą ir prevenciją didina riziką.


• Infekcija gimdymo metu – naujagimiai gali užsikrėsti gimdymo metu, jei motina serga chlamidioze.

Dažnai chlamidiozė būna besimptomė, tačiau jei simptomai pasireiškia, jie gali būti tokie:

Moterims:

• Išskyros iš makšties (dažnai pakitusios spalvos ar kvapo)


• Skausmas šlapinantis


• Kraujavimas tarp menstruacijų ar po lytinių santykių


• Skausmas pilvo apačioje


• Skausmas lytinių santykių metu

Vyrams:

• Išskyros iš šlaplės (baltos ar skaidrios)


• Deginimo pojūtis šlapinantis


• Sėklidžių skausmas ar patinimas

Abiem lytims (esant infekcijai kitose vietose):

• Tiesiosios žarnos skausmas, išskyros ar kraujavimas (analinių santykių atveju)


• Gerklės skausmas (po oralinio kontakto)


• Akių paraudimas ir perštėjimas (retai, kontaktuojant su užkrėstomis išskyromis)

1. PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas – pagrindinis ir tiksliausias metodas, nustatantis Chlamydia trachomatis DNR iš mėginio.


2. Mėginių paėmimas: – Moterims: gimdos kaklelio, makšties ar šlapimo mėginys. – Vyrams: šlapimo arba šlaplės išskyrų mėginys. – Abiem: jei įtariama infekcija tiesiojoje žarnoje ar ryklėje – paimami tiesiosios žarnos ar gerklės tepinėliai.


3. Greitieji testai – kai kuriose klinikose gali būti naudojami, bet jie mažiau tikslūs nei PGR metodas.


4. Antikūnų tyrimai kraujyje – retai naudojami ūmiai infekcijai nustatyti, labiau tinka įtariant lėtinius ar sudėtingus atvejus.


5. Papildomi tyrimai dėl kitų LPI – dažnai kartu atliekami testai dėl gonorėjos, sifilio, ŽIV, nes LPI dažnai pasireiškia kartu.

1. Antibiotikų vartojimas – skiriamas azitromicinas (vienkartinė dozė) arba doksiciklinas (7 dienų kursas).


2. Partnerio gydymas – gydytis turi ir lytinis partneris, net jei nejaučia jokių simptomų.


3. Susilaikymas nuo lytinių santykių – rekomenduojama 7 dienas vengti lytinių santykių arba iki abiejų partnerių gydymo pabaigos.


4. Pakartotinis testavimas – po 3 mėn. rekomenduojama atlikti kontrolinį tyrimą, ypač esant pakartotinės infekcijos rizikai.


5. Gydymas komplikacijų atveju – išplitus infekcijai gali būti skiriamas ilgesnis ar sudėtingesnis gydymas.


6. Lytinio švietimo ir prevencijos priemonės – būtina informacija apie saugų seksą ir LPI prevenciją ateityje.

Chlamidiozė, ypač negydoma ar nepastebėta, gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Moterims viena dažniausių komplikacijų yra dubens uždegiminė liga (DUL) – infekcija išplinta į gimdą, kiaušintakius ir kiaušides, sukeldama skausmą, uždegimą ir galimus randinius pakitimus.

Dėl šių pokyčių gali išsivystyti nevaisingumas, nes pažeisti kiaušintakiai trukdo kiaušialąstei pasiekti gimdą. Kita rimta pasekmė – negimdinis nėštumas, kai embrionas įsitvirtina kiaušintakyje, o tai kelia pavojų moters gyvybei.

Vyrams chlamidiozė gali sukelti epididimitą – sėklidės prielipo uždegimą, ar prostatitą, dėl kurių atsiranda skausmas ir galimas vaisingumo sutrikimas.

Kai kuriais atvejais infekcija sukelia Reiterio sindromą – autoimuninį atsaką, kuris pasireiškia sąnarių, šlapimo takų ir akių uždegimu.

Jei nėščia moteris serga chlamidioze, infekcija gali būti perduota naujagimiui gimdymo metu, sukeldama naujagimių konjunktyvitą ar pneumoniją.

Be to, chlamidiozė padidina riziką užsikrėsti kitomis LPI, įskaitant ŽIV, nes pažeista gleivinė tampa imlesnė infekcijoms.

Chlamidiozės galima išvengti laikantis saugios lytinės elgsenos ir profilaktinių priemonių.

Pirmiausia svarbu naudoti prezervatyvus visų rūšių lytinių santykių metu (vaginalinių, analinių ar oralinių), nes tai veiksmingai sumažina infekcijos perdavimo riziką.

Didelę reikšmę turi monogaminiai santykiai arba ribotas lytinių partnerių skaičius – kuo mažiau partnerių, tuo mažesnė užsikrėtimo tikimybė.

Taip pat svarbu atidžiai rinktis partnerius ir pasikalbėti apie LPI istoriją ar testavimą prieš pradedant lytinius santykius.

Reguliari profilaktinė patikra pas gydytoją – ypač jaunoms ir lytiškai aktyvioms moterims – padeda laiku aptikti infekciją net jai nesukeliant simptomų.

Užsikrėtus būtina laiku gydytis ir informuoti partnerį, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Taip pat svarbu laikytis lytinės higienos, nes sveika gleivinė atsparesnė bakterijų įsitvirtinimui.

Galiausiai, švietimas apie LPI ir sąmoningumo didinimas padeda formuoti atsakingą požiūrį į savo ir partnerių lytinę sveikatą.