Cholera

1. Užsikrėtimas per užterštą vandenį ar maistą – bakterija Vibrio cholerae patenka į žmogaus virškinimo traktą.


2. Bakterijų prisitvirtinimas prie plonosios žarnos sienelių – jos nesiskverbia į audinius, bet lieka žarnyno paviršiuje.


3. Toksinų išskyrimas – bakterijos išskiria choleros toksiną, kuris trikdo druskų ir vandens įsisavinimą.


4. Staigus skysčių sekrecijos padidėjimas – dėl toksino poveikio į žarnyno spindį išskiriamas didelis kiekis vandens ir elektrolitų.


5. Sunki dehidratacija – dėl nuolatinio, gausaus vandeningo viduriavimo organizmas greitai netenka skysčių.


6. Bendros organizmo funkcijos sutrikimas – jei nesustabdoma dehidratacija, gali ištikti šokas, inkstų nepakankamumas ar mirtis.

Cholera gali progresuoti labai greitai – per kelias valandas, todėl ankstyvas atpažinimas ir skubus gydymas yra gyvybiškai svarbūs.

• Užterštas vanduo – pagrindinis infekcijos šaltinis yra vanduo, užterštas Vibrio cholerae bakterijomis.


• Užkrėstas maistas – bakterijos gali patekti į organizmą su nešvariai ruoštu ar termiškai neapdorotu maistu.


• Prastos higienos sąlygos – neplautos rankos, bendros indų ar maisto laikymo vietos padidina užsikrėtimo riziką.


• Bloga sanitarija – kanalizacijos, nuotekų ar atliekų tvarkymo trūkumas sudaro sąlygas bakterijoms plisti.


• Stichinės nelaimės ar pabėgėlių stovyklos – choleros protrūkiai dažni ten, kur trūksta švaraus vandens ir higienos.


• Nešėjai be simptomų – kai kurie žmonės gali skleisti bakterijas patys nesirgdami, taip prisidėdami prie infekcijos plitimo.

Cholera atsiranda dėl žarnyno užkrėtimo bakterija, dažniausiai dėl aplinkos užteršimo ir higienos stokos, ypač silpnos infrastruktūros regionuose.

• Staigus, gausus vandeningas viduriavimas („ryžių nuoviro“ pavidalo)


• Pykinimas ir vėmimas


• Stipri dehidratacija – burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, odos sausumas


• Raumenų mėšlungis – dėl elektrolitų netekimo


• Silpnumas, nuovargis, sąmonės aptemimas


• Greitas širdies plakimas ir kraujospūdžio kritimas – pažengus dehidratacijai


• Be karščiavimo – dažniausiai temperatūra nebūna pakilusi

Simptomai gali pasireikšti labai greitai – per kelias valandas, o negydoma cholera gali sukelti mirtiną dehidrataciją.

1. Išmatų pasėlis – pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti Vibrio cholerae bakteriją ir patvirtinti diagnozę.


2. Greitasis antigeno testas – leidžia greitai aptikti choleros toksiną ar bakteriją, ypač epidemijos sąlygomis.


3. Elektrolitų ir skysčių balanso tyrimai – kraujo tyrimai parodo kalio, natrio, chloridų kiekį ir bendrą dehidratacijos lygį.


4. Inkstų funkcijos rodikliai – vertinamas kreatininas ir šlapalo kiekis, ypač jei įtariama inkstų pažaida dėl dehidratacijos.


5. Kraujagyslių būklės stebėjimas – matuojamas kraujospūdis, širdies ritmas, įvertinamas šoko pavojus.

Svarbiausia – greitas išmatų pasėlis, o kiti tyrimai padeda įvertinti ligos sunkumą ir skubiai pritaikyti rehidratacijos bei gydymo priemones.

1. Skysčių ir elektrolitų atstatymas – pagrindinis gydymo tikslas yra kuo greičiau atkurti prarastus skysčius geriant geriamuosius rehidratacijos tirpalus arba lašinant skysčius į veną sunkių atvejų metu.


2. Antibiotikų vartojimas – tam tikrais atvejais, ypač sunkios formos ar epidemijos metu, skiriami antibiotikai (pvz., doksiciklinas, azitromicinas), kurie sutrumpina ligos trukmę ir mažina bakterijų išskyrimą.


3. Mitybos palaikymas – net ir viduriuojant svarbu palaikyti energijos šaltinius – tinka lengvas, virškinamas maistas ir pakankamas gliukozės kiekis skysčiuose.


4. Infekcijos kontrolė ir izoliacija – pacientas turi būti izoliuotas, kad būtų išvengta bakterijų plitimo kitiems žmonėms, užtikrinant higienos priemones ir paviršių dezinfekciją.


5. Stebėjimas ir gyvybinių funkcijų sekimas – reguliariai vertinamas kraujospūdis, pulsas, šlapimo kiekis bei klinikiniai dehidratacijos požymiai, kad būtų laiku koreguojamas gydymas.

Greitas ir tinkamas gydymas leidžia išgelbėti gyvybę net ir sunkios eigos atvejais, nes cholera labai pavojinga dėl ūmios dehidratacijos.

Cholera, jei nėra gydoma greitai ir tinkamai, gali sukelti rimtų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų, susijusių su staigiu skysčių bei elektrolitų netekimu.

Pagrindinė komplikacija – sunki dehidratacija, kai organizmas netenka didelio kiekio vandens ir druskų per labai trumpą laiką. Tai gali sukelti hipovoleminį šoką, kai dėl skysčių trūkumo sumažėja kraujo tūris, sutrinka organų aprūpinimas deguonimi, ir prasideda bendras gyvybinių funkcijų silpnėjimas.

Kita dažna komplikacija – elektrolitų disbalansas, ypač kalio netekimas, kuris gali lemti raumenų spazmus, širdies ritmo sutrikimus ir net sustojimą. Jei dehidratacija nėra greitai koreguojama, gali išsivystyti ūminis inkstų nepakankamumas, nes inkstai negauna pakankamai kraujo ir nebegali išskirti šlapimo.

Ypač pavojinga cholera vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar nusilpusiems pacientams, nes jų organizmas greičiau praranda atsargas ir sunkiau atstato pusiausvyrą. Negydoma cholera gali baigtis mirtimi per kelias valandas, tačiau tinkamas gydymas beveik visada leidžia išvengti komplikacijų.

Choleros galima išvengti, jei laikomasi tinkamų higienos, sanitarijos ir maisto saugos taisyklių, ypač keliaujant ar gyvenant vietovėse, kur liga gali plisti.

Svarbiausia prevencinė priemonė – saugus geriamasis vanduo. Vanduo turi būti virinamas, filtruojamas ar dezinfekuojamas (pvz., chloru ar jodu), ypač jei jo kokybė neaiški. Maistą būtina ruošti higieniškomis sąlygomis – gerai termiškai apdoroti, vengti žalios žuvies ar jūros gėrybių, nevalgyti gatvėse siūlomo maisto, jei neaiškios jo laikymo sąlygos.

Rankų higiena yra itin svarbi – rankas reikia plauti su muilu prieš valgį, po tualeto ir bet kada liečiantis prie galimai užterštų paviršių. Taip pat rekomenduojama naudoti tik saugiai laikytą maistą, švarius indus ir individualius rankšluosčius ar stalo įrankius.

Esant rizikai arba vykstant į choleros paveiktas zonas, galima pasiskiepyti – egzistuoja geriamieji choleros vakcinos variantai, kurie suteikia dalinę apsaugą nuo sunkios ligos formos.

Efektyvi prevencija priklauso nuo švarios aplinkos, asmeninės higienos ir atsargumo kasdienėje veikloje, todėl choleros galima visiškai išvengti net ir esant ligos protrūkiams, jei laikomasi pagrindinių sveikatos saugos taisyklių.