Ciklotimija

1. Pirmieji nuotaikos svyravimai: žmogus pradeda patirti nepastovias emocines būsenas – vieną dieną jaučiasi pakylėtas, energingas, o kitą – prislėgtas ar išsekęs, tačiau šios būsenos dar nėra intensyvios.


2. Simptomų pasikartojimas: laikui bėgant nuotaikų pokyčiai tampa dažnesni, išlieka keletą dienų ar savaičių, bet nesiekia bipolinio sutrikimo intensyvumo.


3. Ilgalaikė trukmė: svyravimai tęsiasi mažiausiai dvejus metus, sukeldami vidinį diskomfortą, sunkumus bendraujant ar atliekant kasdienes veiklas.


4. Funkcionavimo pokyčiai: nuotaikų kaitos pradeda paveikti žmogaus darbinį, socialinį ar emocinį funkcionavimą, nors jis gali ir nesuvokti, kad patiria sutrikimą.


5. Nediagnozuota būklė: dėl simptomų nepastovumo ir santykinai švelnios eigos ciklotimija dažnai lieka neatpažinta ar painiojama su charakterio bruožais.

• Paveldimumas: ciklotimija dažnai pasitaiko šeimose, kur yra buvę bipolinio sutrikimo ar kitų nuotaikos sutrikimų atvejų.


• Smegenų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai: ypač susiję su serotoninu, dopaminu ir norepinefrinu, kurie reguliuoja nuotaiką.


• Psichologiniai veiksniai: traumos, ilgalaikis stresas, emocinis nestabilumas ar nepalankios vaikystės patirtys gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo.


• Aplinkos poveikis: chaotiška aplinka, nestabilios gyvenimo sąlygos ar nuolatinė įtampa gali išprovokuoti ar sustiprinti ciklotimijos eigą.

• Svyravimai tarp pakilios ir prislėgtos nuotaikos


• Padidėjęs aktyvumas arba vangumas


• Sumažėjęs miego poreikis arba mieguistumas


• Dirglumas, neramumas ar liūdesys


• Sunkiau susikaupti, nepastovi motyvacija


• Kintantis pasitikėjimas savimi ir nuotaika

1. Psichiatro ar psichologo pokalbis (klinikinis vertinimas): įvertinami nuotaikos svyravimai, jų dažnumas, trukmė, poveikis kasdieniam gyvenimui.


2. Psichologiniai testai ir klausimynai: padeda objektyviau įvertinti emocinę būklę, mąstymo pobūdį, nuotaikos kaitą.


3. Ligos istorijos analizė: renkami duomenys apie ankstesnius emocinius pokyčius, šeimos psichikos sveikatos istoriją, patirtą stresą ar traumas.


4. Kraujo tyrimai: atliekami tam, kad būtų atmestos fizinės priežastys (pvz., skydliaukės sutrikimai, vitaminų trūkumas, hormoniniai pokyčiai), galinčios imituoti nuotaikos svyravimus.


5. Skydliaukės hormonų tyrimai (TSH, FT4): nes jų disbalansas gali sukelti simptomus panašius į ciklotimiją.


6. Toksikologiniai tyrimai: jei kyla įtarimas dėl psichoaktyvių medžiagų poveikio ar vartojimo.

Ciklotimija gydoma kompleksiškai, derinant medikamentinį ir psichologinį gydymą, taip pat keičiant gyvenimo būdą. Gydymo tikslas – stabilizuoti nuotaiką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

1. Psichoterapija: taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios metu mokomasi atpažinti nuotaikos svyravimus, valdyti emocijas ir koreguoti neigiamus mąstymo modelius.


2. Medikamentinis gydymas: gali būti skiriami nuotaiką stabilizuojantys vaistai (pvz., lamotriginas), kartais – antidepresantai arba lengvi antipsichotikai, tik specialistui įvertinus būklę.


3. Gyvenimo būdo keitimas: svarbu laikytis reguliaraus dienos režimo, užtikrinti pakankamą miegą, subalansuotą mitybą, vengti alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų.


4. Streso valdymas: rekomenduojami atsipalaidavimo metodai – kvėpavimo pratimai, meditacija, fizinis aktyvumas.


5. Ilgalaikė priežiūra: ciklotimija dažnai būna lėtinė, todėl svarbus nuolatinis specialisto stebėjimas ir periodinis vertinimas.

Ciklotimija, nors ir laikoma lengvesne bipolinio spektro sutrikimo forma, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei nėra atpažįstama ar tinkamai gydoma.

Ilgainiui dažni nuotaikos svyravimai gali paveikti tarpusavio santykius, darbinius įsipareigojimus ir asmeninį gyvenimą, sukeldami nesaugumo ar nesupratimo jausmą tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams.

Nevaldomi epizodai gali prisidėti prie nerimo sutrikimų, depresijos ar net peraugti į bipolinį sutrikimą.

Kai kurie asmenys siekia emocinės savijautos pagerinimo vartodami alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas, o tai gali lemti priklausomybių išsivystymą.

Dėl dažnų nuotaikų pokyčių atsiranda sunku palaikyti stabilų gyvenimo ritmą, mažėja motyvacija, blogėja savarankiškumas ir socialinis prisitaikymas.

Negydoma ciklotimija taip pat gali sumažinti gyvenimo kokybę bei padidinti emocinio perdegimo riziką.

Ciklotimijos visiškai išvengti ne visuomet įmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau galima sumažinti riziką arba padėti sau anksčiau atpažinti nuotaikos svyravimus ir suvaldyti juos.

Svarbu ugdyti emocinį sąmoningumą – gebėjimą atpažinti savo nuotaikų pokyčius ir suprasti, kas juos sukelia.

Reguliarus dienos režimas, pakankamas miegas ir pastovi mityba padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą.

Verta vengti pervargimo, ilgalaikio streso ir žalingų įpročių, kurie gali išbalansuoti nuotaiką. Itin svarbu kreiptis pagalbos anksčiau, jei jaučiamas dažnas nuotaikos svyravimas ar vidinis nestabilumas.

Taip pat naudinga stiprinti psichologinį atsparumą, dalyvauti psichologinėse konsultacijose ar saviugdos veiklose.