Diastazė

1. Pilvo sienos įtempimas. Dėl nėštumo, antsvorio, sunkaus fizinio krūvio ar kitų veiksnių padidėja spaudimas pilvo ertmėje.


2. Baltosios linijos tempimas. Spaudimas veikia sausgyslinį audinį tarp tiesiųjų pilvo raumenų – baltąją liniją, kuri pradeda plėstis.


3. Raumenų nutolimas. Dėl išsitempusios baltosios linijos tiesieji pilvo raumenys ima tolti vienas nuo kito.


4. Pilvo sienos silpnėjimas. Raumenys tampa mažiau efektyvūs palaikant pilvo organus ir vidinį spaudimą.


5. Struktūrinio nestabilumo įsitvirtinimas. Jei spaudimas išlieka, atsiranda nuolatinis tarpas tarp raumenų, kuris gali progresuoti ir būti aiškiai matomas ar juntamas.

Diastazė atsiranda, kai padidėjęs vidinis pilvo spaudimas ar silpnas jungiamasis audinys lemia tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimą. Pagrindinės priežastys:

• Nėštumas. Dažniausia priežastis – auganti gimda tempia pilvo sieną ir išstumia raumenis į šonus, ypač trečiąjį trimestrą ar po kelių nėštumų.


• Silpnas jungiamasis audinys. Genetiškai silpnesnė baltoji linija ar jungiamasis audinys lemia didesnį jos išsitempimą.


• Antsvoris ar nutukimas. Lėtinis pilvo spaudimo padidėjimas silpnina pilvo sieną ir skatina raumenų nutolimą.


• Intensyvus fizinis krūvis. Netinkamai atliekami pratimai, ypač pilvo presui, gali sukelti per didelį spaudimą ir ištempti baltąją liniją.


• Operacijos ar traumos. Kai kurie pilvo srities chirurginiai pjūviai ar traumos gali pažeisti raumenų struktūrą ar jų vientisumą.


• Greitas svorio pokytis. Staigus pilvo apimties padidėjimas ar sumažėjimas gali paveikti raumenų padėtį ir audinių elastingumą.


• Vyresnis amžius. Su amžiumi jungiamasis audinys tampa mažiau elastingas ir labiau linkęs plėstis.

Diastazė dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio, ypač kai silpnas jungiamasis audinys patiria ilgalaikį ar intensyvų spaudimą.

• Matomas arba jaučiamas tarpas vidurinėje pilvo linijoje


• Išsikišimas ar „gumbas“ pilvo centre, ypač įtempiant raumenis


• Silpnesnė ar nestabili pilvo siena


• Prastas pilvo raumenų tonusas


• Apatinės nugaros dalies skausmas


• Silpnumo ar „atsiskyrimo“ jausmas pilve


• Prasta laikysena


• Padidėjęs pilvo apimtis ar „išsipūtęs“ pilvas net po gimdymo


• Sunku atlikti tam tikrus judesius (pvz., atsisėdimą)


• Pilvo spaudimo sunkumai (pvz., kosint, keliant daiktus)

Įtariant diastazę, diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis fizine apžiūra, tačiau tam tikrais atvejais atliekami ir papildomi tyrimai:

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas ar kineziterapeutas apžiūros metu apčiuopia pilvo sritį – pacientas paguldomas ant nugaros, prašoma įtempti pilvo raumenis, ir nustatomas tarpas tarp tiesiųjų pilvo raumenų.


2. Ultragarsinis tyrimas. Tai tiksliausias ir dažniausiai naudojamas instrumentinis metodas, leidžiantis įvertinti tarpo plotį tarp raumenų, baltosios linijos storį bei audinių būklę.


3. Pilvo srities MRT arba KT. Naudojami retais atvejais, kai reikia detaliai įvertinti raumenų ir jungiamojo audinio būklę, ypač prieš operaciją ar esant įtarimui dėl kitų pilvo sienos pažeidimų.


4. Funkcinis raumenų įvertinimas. Kineziterapeutas gali įvertinti pilvo raumenų funkciją, jų stiprumą, laikyseną ir kvėpavimo mechaniką, kurie padeda parinkti tinkamą gydymą.

Šie tyrimai leidžia tiksliai nustatyti diastazės buvimą, jos sunkumą ir padeda sudaryti individualų reabilitacijos ar gydymo planą.

Diastazės gydymas priklauso nuo išsiskyrimo dydžio, simptomų stiprumo ir paciento fizinės būklės. Daugeliu atvejų taikomas konservatyvus gydymas, tačiau esant dideliam raumenų atsiskyrimui gali prireikti chirurginės intervencijos.

1. Kineziterapija. Pagrindinis ir efektyviausias būdas gydyti diastazę. Specialūs pratimai padeda stiprinti giliuosius pilvo raumenis (ypač skersinį pilvo raumenį), atkurti raumenų funkciją, pagerinti laikyseną ir sumažinti pilvo spaudimą. Pratimai turi būti atliekami taisyklingai, prižiūrint specialistui, kad būtų išvengta dar didesnio išsiskyrimo.


2. Laikysenos korekcija. Netaisyklinga laikysena padidina pilvo spaudimą, todėl jos taisymas yra svarbi gydymo dalis. Dažnai taikomi kvėpavimo, tempimo ir laikysenos stabilizavimo pratimai.


3. Pilvo juostos ar diržai. Gali būti naudojami ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo ar esant silpniems raumenims, kad palaikytų pilvo sieną ir sumažintų spaudimą. Tačiau jie nėra ilgalaikė išeitis ir neturėtų pakeisti aktyvaus gydymo.


4. Chirurginis gydymas. Taikomas esant dideliam raumenų atsiskyrimui, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas. Operacijos metu pilvo raumenys suartinami ir sustiprinami. Tai dažnai daroma kartu su pilvo plastika (abdominoplastika), ypač po nėštumų.


5. Gyvensenos pokyčiai. Svarbu vengti veiklų, kurios didina pilvo spaudimą (pvz., sunkumų kilnojimo, netaisyklingo pilvo preso treniravimo), palaikyti sveiką kūno svorį, gerinti mitybą ir kvėpavimo mechaniką.

Daugumai žmonių, ypač po gimdymo, diastazė gali sumažėti ar visai išnykti taikant tinkamą fizinę terapiją. Svarbiausia – nuoseklumas, taisyklinga technika ir individualiai pritaikyta programa.

Diastazė gali atrodyti kaip estetinė problema, tačiau ji gali sukelti ir rimtesnių funkcinių bei sveikatos sutrikimų, ypač jei yra didelio laipsnio arba negydoma.

Viena dažniausių komplikacijų – silpna pilvo siena, kuri sumažina vidinių organų atramą. Dėl to padidėja rizika išsivystyti pilvo sienos išvaržoms, ypač bambos ar vidurinės linijos srityje. Taip pat gali atsirasti nugaros skausmas, nes pilvo raumenys silpnai palaiko liemens stabilumą, o apkrova tenka apatinei nugaros daliai.

Laikysenos sutrikimai – dar viena dažna pasekmė, kai dėl raumenų disbalanso pasunkėja kūno išlaikymas vertikalioje padėtyje, atsiranda įstrižas dubens pasvyrimas ar išlinkusi apatinė nugara (lordozė).

Kai kuriems žmonėms pasireiškia sutrikęs kvėpavimas ar pilvo spaudimo valdymas – tampa sunku efektyviai kosėti, kelti daiktus ar atlikti fizinius pratimus. Gali atsirasti ir virškinimo sutrikimų, tokių kaip pūtimas, pilvo sunkumo jausmas ar pilvo pūtimas net be persivalgymo.

Galiausiai, emocinis diskomfortas – ypač po gimdymo – gali turėti įtakos pasitikėjimui savimi, išvaizdos suvokimui ir psichologinei savijautai.

Diastazės galima išvengti arba sumažinti jos riziką, ypač jei imamasi tinkamų prevencinių priemonių prieš nėštumą, jo metu ir po gimdymo, taip pat bendrai rūpinantis pilvo sienos sveikata.

Pirmiausia svarbu stiprinti giliuosius pilvo raumenis – ypač skersinį pilvo raumenį, kuris padeda palaikyti pilvo sienos stabilumą. Pratimai turėtų būti atliekami taisyklingai ir saikingai, vengiant per didelio pilvo spaudimo, ypač netinkamų klasikinių „pilvo preso“ pratimų.

Taisyklingas kvėpavimas ir laikysena taip pat labai svarbūs. Netinkama kūno padėtis didina spaudimą pilvo viduje, o kvėpuojant paviršutiniškai ar netaisyklingai, pilvo raumenys negauna tinkamo darbo. Mokymasis kvėpuoti giliai diafragma bei išlaikyti neutralią laikyseną mažina riziką.

Nėštumo metu rekomenduojama atlikti saugius, specialiai pritaikytus pratimus, vengti per didelio fizinio krūvio, naudoti pilvo diržą ar atraminę juostą, jei pilvas stipriai tempia pilvo sieną. Po gimdymo fizinis aktyvumas turi būti atnaujinamas palaipsniui, pirmiausia pradedant nuo kvėpavimo ir giliųjų raumenų aktyvinimo.

Taip pat svarbu vengti veiksmų, didinančių pilvo spaudimą, pavyzdžiui, netaisyklingo svorio kėlimo, staigių atsisėdimų, intensyvių pratimų be tinkamos technikos.

Kūno svorio kontrolė – dar vienas svarbus veiksnys, nes perteklinis svoris sukelia lėtinį pilvo sienos įtempimą.

Laiku reaguojant į pirmuosius požymius, stiprinant raumenis ir laikantis taisyklingos judesių technikos, diastazės galima išvengti arba ją sumažinti iki nepavojingo lygio.