Ev. Safronov | Shutterstock
Diastema – kas tai?
Diastema yra dantų defektas, kai tarp dantų susidaro matomas tarpas arba plyšys. Dažniausiai jis atsiranda tarp priekinių dantų, tačiau gali būti ir kitose burnos vietose. Tai gali būti natūrali anatominė variacija arba susijusi su dantų ir žandikaulio struktūros ypatumais.
Diastema gali paveikti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų dantų išsidėstymą ir estetiką. Šis tarpas gali turėti įtakos kalbos formavimui bei burnos funkcijai.
Diastema nėra liga, tačiau gali būti vertinama kaip estetinis ar funkcinis burnos pakitimas, reikalaujantis atitinkamo įvertinimo ir, jei reikia, korekcijos.
Diastemos atsiradimo eiga
- Anatominiai veiksniai. Dantų ir žandikaulio struktūros ypatumai sukuria sąlygas tarpo susidarymui tarp dantų.
- Dantų išsidėstymo pokyčiai. Dantys gali būti per mažo dydžio arba netaisyklingai išsidėstę, dėl ko atsiranda tarpai.
- Guma ir frenumo ypatumai. Burnos gleivinės siūlė (frenumas) gali būti pernelyg didelė ar netinkamai prisitvirtinusi, trukdanti dantims artimai stovėti.
- Vaikų dantų keitimosi laikotarpis. Pakeičiant pieninius dantis nuolatiniais, gali atsirasti laikini tarpai.
- Burnos įpročiai. Tokie kaip čiulpimas ar liežuvio spaudimas gali skatinti dantų judėjimą ir tarpo formavimąsi.
- Progresavimas. Jei diastema neliečiama, tarpas gali išlikti arba didėti, paveikdamas burnos funkciją ir estetiką.
Kodėl atsiranda diastema?
- Anatominiai skirtumai. Skirtingas dantų dydis arba žandikaulio plotis gali sukelti tarpą tarp dantų.
- Burnos gleivinės siūlės (frenumo) ypatumai. Per didelis arba netaisyklingai prisitvirtinęs frenumas gali trukdyti dantims artimai stovėti.
- Dantų išsidėstymo sutrikimai. Netaisyklingas dantų išsidėstymas ar per mažas dantų skaičius gali sukelti tarpus.
- Vaikų dantų keitimosi procesas. Pakeičiant pieninius dantis nuolatiniais, dažnai susidaro laikini tarpai.
- Burnos įpročiai ir funkcijos. Čiulpimas, liežuvio spaudimas ar kiti burnos įpročiai gali skatinti dantų judėjimą ir tarpo formavimąsi.
- Traumos ar ligos. Dantų ar žandikaulio pažeidimai gali pakeisti dantų padėtį ir sukelti diastemą.
Diastemos požymiai
- Matomas tarpas tarp dantų, dažniausiai tarp priekinių viršutinių dantų
- Estetiniai burnos pokyčiai, kurie gali būti pastebimi šypsantis ar kalbant
- Galimas kalbos sutrikimas dėl oro prasiskverbimo per tarpą
- Burnos funkcijos pokyčiai, pavyzdžiui, sunkumai kramtant ar laikantis maisto tarp dantų
- Guma ar gleivinės siūlės (frenumo) ypatumų matomumas arba jausmas
- Kartais jautrumas ar diskomfortas tarp dantų dėl maisto likučių kaupimosi
Šie požymiai gali skirtis priklausomai nuo diastemos dydžio ir individualių burnos ypatybių.
Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant diastemą?
- Klinikinė burnos apžiūra. Įvertinamas tarpų dydis, lokalizacija ir burnos gleivinės būklė.
- Odontologinis rentgeno (ortopantomograma). Leidžia įvertinti dantų ir žandikaulio struktūras bei nustatyti galimas priežastis, pvz., netaisyklingą dantų išsidėstymą ar prarastus dantis.
- Frenumo įvertinimas. Tikrinamas burnos gleivinės siūlės (frenumo) dydis ir prisitvirtinimo vieta.
- Modelių atspaudai arba 3D skenavimas. Naudojami tikslesniam dantų ir tarpų išsidėstymo vertinimui.
- Kalbos funkcijos vertinimas. Jei diastema įtakoja kalbą, gali būti atliekamas kalbos specialisto vertinimas.
Kaip gydoma diastema?
- Ortodontinis gydymas. Naudojami breketai ar plokštelės, kurie padeda suspausti dantis ir uždaryti tarpus.
- Dantų protezavimas. Kai kuriais atvejais naudojami vainikėliai, tiltai arba laminatės, kad užpildytų tarpą ir pagerintų estetiką.
- Frenektomija. Jei diastemos priežastis yra padidėjęs ar netinkamai prisitvirtinęs frenumas, atliekama chirurginė procedūra jo pašalinimui.
- Dantų kontūravimas arba plombavimas. Smulkūs tarpai gali būti užpildyti naudojant kompozitines medžiagas.
- Kombinuotas gydymas. Dažnai taikomi keli metodai kartu, siekiant geriausio rezultato.
- Stebėjimas. Maži arba laikini tarpai gali būti stebimi, ypač vaikų dantų keitimosi laikotarpiu.
Kokias komplikacijas gali sukelti diastema?
Pirmiausia, estetiniai nepatogumai – matomi tarpai tarp dantų gali sumažinti žmogaus pasitikėjimą savimi ir turėti neigiamą poveikį socialiniam gyvenimui.
Antra, kalbos sutrikimai – didesni tarpai gali trukdyti taisyklingai tarti kai kuriuos garsus, todėl gali kilti kalbos formavimo problemų.
Trečia, maisto likučių kaupimasis tarp dantų skatina dantų ėduonies ir dantenų uždegimo riziką, nes sunku užtikrinti tinkamą burnos higieną. Be to, burnos higienos sunkumai apsunkina bakterijų kontrolę, kas dar labiau didina infekcijų tikimybę.
Galiausiai, netaisyklingas dantų išsidėstymas gali sukelti dantų nusidėvėjimą ar apkrovos pasiskirstymo sutrikimus, kurie ilgainiui gali paveikti dantų funkcionalumą. Todėl ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra būtini siekiant išvengti šių komplikacijų ir užtikrinti burnos sveikatą.
Kaip išvengti diastemos?
Diastemos išvengti galima laikantis kelių svarbių principų, kurie padeda užtikrinti tinkamą dantų ir burnos struktūrų vystymąsi. Pirmiausia svarbu rūpintis ankstyva vaikų burnos priežiūra ir reguliariai lankytis pas odontologą, kad būtų laiku pastebėti ir koreguoti dantų išsidėstymo sutrikimai.
Taip pat reikėtų vengti žalingų burnos įpročių, tokių kaip čiulpimas ar liežuvio spaudimas, kurie gali skatinti tarpų atsiradimą.
Esant padidėjusiam ar netinkamai prisitvirtinusiam burnos gleivinės siūlei (frenumui), rekomenduojama laiku konsultuotis su specialistu dėl galimos chirurginės intervencijos.
Reguliari ir tinkama burnos higiena bei sveikas gyvenimo būdas prisideda prie bendros burnos sveikatos palaikymo. Atsakingas požiūris į burnos priežiūrą ir ankstyva intervencija yra geriausios priemonės išvengti diastemos vystymosi.