Dilatacinė kardiomiopatija

1. Pradinis širdies raumens pažeidimas – dėl įvairių veiksnių (pvz., genetinių, uždegiminių, toksinių) pradeda silpti širdies raumuo, ypač širdies skilvelių sienelės.


2. Širdies skilvelių išplitimas – pažeistas raumuo negali efektyviai susitraukti, todėl skilveliai išsiplečia, kad kompensuotų sumažėjusią siurbimo funkciją.


3. Sumažėjusi širdies kontraktilinė funkcija – širdies raumuo toliau silpsta, dėl ko kraujo išstūmimo tūris mažėja, o širdis nebegali palaikyti pakankamos kraujotakos.


4. Vožtuvų funkcijos sutrikimas – skilvelių išplitimas gali ištempti vožtuvų aparatus, sukeldamas vožtuvų nepakankamumą ir kraujo nutekėjimą atgal.


5. Kraujotakos nepakankamumas – dėl sumažėjusios širdies funkcijos pradeda vystytis širdies nepakankamumas, kai organizmas negauna reikiamo kraujo kiekio.


6. Kompensaciniai mechanizmai – organizmas bando kompensuoti sutrikimą padidindamas širdies ritmą, kraujagyslių susitraukimą ir skysčių sulaikymą, tačiau ilgainiui tai dar labiau apkrauna širdį.


7. Ligos progresavimas – jei gydymas nepradedamas arba nėra efektyvus, širdies funkcija toliau blogėja, gali išsivystyti sunkus širdies nepakankamumas ir kitos komplikacijos.

Ši eiga gali vykti per mėnesius ar metus, o jos greitis priklauso nuo pažeidimo priežasties ir paciento bendros sveikatos.

• Genetiniai faktoriai – kai kurie DKMP atvejai yra paveldimi, susiję su genetinėmis mutacijomis, paveikiančiomis širdies raumens struktūrą ar funkciją.


• Uždegiminiai procesai (miokarditas) – virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti širdies raumens uždegimą, kuris ilgainiui veda prie jo silpnėjimo ir išplitimo.


• Toksinės medžiagos – alkoholio perdozavimas, kai kurių vaistų (pvz., chemoterapinių) ar toksinų poveikis gali pažeisti širdies raumenį.


• Metaboliniai sutrikimai – medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, tirotoksikozė ar kitos endokrininės ligos, gali prisidėti prie DKMP vystymosi.


• Imuninės sistemos sutrikimai – autoimuniniai procesai gali pažeisti širdies audinius ir sukelti jo silpnėjimą.


• Neaiškios priežastys (idiopatinė forma) – daugeliu atvejų tiksli DKMP priežastis negali būti nustatyta.


• Kitos ligos ir būklės – ilgalaikė hipertenzija, širdies vožtuvų ligos ar išeminė širdies liga gali prisidėti prie širdies raumens išplitimo ir disfunkcijos.

Dažnai DKMP vystosi dėl kelių veiksnių derinio, o ligos eiga priklauso nuo pažeidimo laipsnio ir gydymo efektyvumo.

• Dusulys – ypač fizinio krūvio metu ar gulint horizontalioje padėtyje


• Nuovargis ir silpnumas – sumažėjęs fizinis ištvermės lygis


• Patinimai – dažniausiai kojose, kulkšnėse ir pilvo srityje (edemos)


• Širdies plakimo sutrikimai – dažnas, nereguliarus arba stiprus širdies plakimas (palpitacijos)


• Krūtinės skausmas – gali būti susijęs su širdies išemija ar vožtuvų pažeidimu


• Galvos svaigimas ar sąmonės netekimas – dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo krauju


• Kosulys – dažnai su putojančiu skrepliu, ypač gulint


• Švokštimas ar dusulys – dėl plaučių uždegimo ar širdies nepakankamumo


• Svorio pokyčiai – nepaaiškinamas svorio kritimas ar augimas dėl skysčių susilaikymo

Simptomai gali būti palaipsniui progresuojantys arba staigiai atsirandantys, priklausomai nuo ligos eigos ir komplikacijų.

1. Echokardiografija (ultragarsinis širdies tyrimas) – pagrindinis ir svarbiausias tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies skilvelių dydį, sienelių judesius, kontraktilumą ir vožtuvų funkciją.


2. Elektrokardiograma (EKG) – vertina širdies ritmo sutrikimus, elektrinės veiklos pakitimus, kurie dažnai būdingi DKMP.


3. Krūtinės ląstos rentgenograma – leidžia įvertinti širdies dydį, plaučių būklę ir galimus širdies nepakankamumo požymius.


4. Kraujo tyrimai – įskaitant BKT, širdies fermentus (pvz., troponiną), inkstų, kepenų funkcijos rodiklius, elektrolitus ir NT-proBNP (širdies nepakankamumo žymenį).


5. Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tikslesnis širdies audinių ir struktūrų įvertinimas, naudojamas sudėtingesniais atvejais.


6. Holterio monitoravimas (24–48 val. EKG stebėjimas) – skiriamas ritmo sutrikimų diagnostikai.


7. Koronarinės angiografijos tyrimas – atliekamas, jei yra įtarimas dėl išeminės širdies ligos kaip DKMP priežasties.


8. Genetiniai tyrimai – rekomenduojami šeimyniniams atvejams ar jei įtariamas paveldimas DKMP variantas.

1. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai – mažina širdies apkrovą ir gerina jos funkciją, padeda sumažinti kraujospūdį bei širdies raumens stresą.


2. Beta adrenoblokatoriai – mažina širdies ritmą, apsaugo nuo ritmo sutrikimų ir gerina išgyvenamumą pacientams.


3. Diuretikai – mažina skysčių susilaikymą organizme, mažindami edemas ir palengvindami širdies darbą.


4. Antikoaguliantai – skiriami trombozių prevencijai, ypač jei yra rizika susidaryti kraujo krešuliams.


5. Antiaritminiai vaistai – naudojami širdies ritmo sutrikimų gydymui ir kontrolės palaikymui.


6. Reguliari fizinė veikla, sveika mityba, druskos vartojimo ribojimas, rūkymo nutraukimas ir alkoholio vartojimo mažinimas – gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda palaikyti širdies sveikatą.


7. Širdies stimuliatorius arba implantacinis kardioverteris-defibriliatorius – naudojami sunkiais ritmo sutrikimų atvejais, kad palaikytų normalų širdies ritmą ir apsaugotų nuo staigios mirties.


8. Chirurginės intervencijos (vožtuvų operacijos ar širdies transplantacija) – taikomos sudėtingais atvejais, kai medikamentinis gydymas nepakankamas.


9. Nuolatinė medicininė priežiūra ir ligos stebėsena – būtina, kad būtų kontroliuojama liga ir laiku koreguojamas gydymas.

Pirmiausia, dažniausiai išsivysto širdies nepakankamumas, kai širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, dėl to atsiranda dusulys, nuovargis ir kojų patinimai.

Be to, liga padidina riziką atsirasti širdies ritmo sutrikimams (aritmijoms), tokioms kaip prieširdžių virpėjimas ar pavojingos skilvelių tachikardijos, kurios gali sukelti staigią širdies mirtį.

Dėl sulėtėjusios kraujo tėkmės širdies skilveliuose formuojasi kraujo krešuliai (trombozė), kurie gali patekti į smegenis ar kitas svarbias organų sistemas, sukeldami insultą ar embolijas.

Taip pat išplitę širdies skilveliai gali ištempti vožtuvų žiedus, sukeldami širdies vožtuvų nepakankamumą, kuris dar labiau apkrauna širdį ir blogina jos darbą.

Galiausiai, ilgalaikis kairiojo skilvelio nepakankamumas gali sukelti plaučių hipertenziją, kai padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, tai apsunkina dešinio skilvelio veiklą ir gali lemti jo nepakankamumą.

Svarbiausia laikytis sveiko gyvenimo būdo – vengti rūkymo, riboti alkoholio vartojimą, laikytis subalansuotos mitybos, mažinti druskos kiekį maiste ir reguliariai mankštintis.

Taip pat būtina kontroliuoti ir tinkamai gydyti lėtines ligas, tokias kaip hipertenzija, cukrinis diabetas ar širdies vožtuvų ligos.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia anksti aptikti širdies veiklos sutrikimus ir pradėti gydymą laiku, taip užkertant kelią ligos progresavimui.

Svarbu vengti pernelyg didelio fizinio krūvio, ypač jei yra širdies problemų ar genetinis polinkis, ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia širdies veiklos sutrikimo požymiai.

Jei šeimoje yra buvę dilatacinės kardiomiopatijos atvejų, verta pasikonsultuoti su genetiku ar kardiologu dėl papildomų prevencinių priemonių ir stebėsenos.