Dismenorėja

Dismenorėja paprastai prasideda kartu su menstruacijų pradžia arba likus kelioms valandoms iki jų. Ji dažniausiai kartojasi kiekvieno mėnesinių ciklo metu, laikui bėgant gali išlikti pastovi arba kisti. Kai kurioms moterims dismenorėja prasideda netrukus po pirmųjų mėnesinių (pirminė dismenorėja), o kitoms – vėliau gyvenime, dažnai po tam tikrų fiziologinių ar ginekologinių pokyčių (antrinė dismenorėja).

Eigos pobūdis priklauso nuo individualių organizmo ypatybių ir gali būti susijęs su hormoniniais, anatominiais ar kitais biologiniais veiksniais. Dismenorėja gali tęstis keletą valandų arba kelias dienas ir dažniausiai kartojasi cikliškai – kiekvienų mėnesinių metu.

Dismenorėja atsiranda dėl gimdos raumenų susitraukimų menstruacijų metu. Šiuos susitraukimus sukelia medžiagos, vadinamos prostaglandinais, kurios išsiskiria gimdos gleivinėje ciklo pabaigoje. Kuo daugiau prostaglandinų – tuo stipresni susitraukimai, kurie gali sutrikdyti kraujotaką gimdos audiniuose ir sukelti skausmą.

Yra du pagrindiniai dismenorėjos tipai, kurių atsiradimo priežastys skiriasi:

1. Pirminė dismenorėja – būdinga paauglėms ir jaunoms moterims. Jai nebūdingi struktūriniai gimdos ar dubens organų pakitimai. Skausmas kyla dėl natūralių gimdos susitraukimų ir padidėjusio prostaglandinų kiekio.


2. Antrinė dismenorėja – pasireiškia vėliau ir dažnai susijusi su ginekologinėmis ligomis, tokiomis kaip endometriozė, miomos, uždegiminės dubens ligos ar gimdos gleivinės pokyčiai. Tokiu atveju skausmas atsiranda dėl organinių pakitimų.

Papildomai, dismenorėjos atsiradimą gali lemti šie veiksniai:

• Paveldimumas (jei šeimoje buvo moterų, turinčių dismenorėją)


• Jaunas amžius ir ankstyvos mėnesinės


• Stresas, emocinė įtampa


• Mažas fizinis aktyvumas ar netinkama mityba

Pirminės dismenorėjos simptomai:

• Spazminis ar tvinkčiojantis skausmas pilvo apačioje (dažniausiai prasideda prieš menstruacijas arba jų pradžioje)


• Skausmo plitimas į nugarą, klubus ar šlaunis


• Bendras silpnumas


• Pykinimas


• Vėmimas


• Viduriavimas


• Galvos skausmas


• Dirglumas ar nuotaikų kaita

Antrinės dismenorėjos simptomai:

• Skausmas prasideda anksčiau prieš menstruacijas ir trunka ilgiau (kartais net pasibaigus mėnesinėms)


• Stipresnis ir progresuojantis skausmas su kiekvienu ciklu


• Nepastovus arba nereguliarus kraujavimas


• Skausmas lytinių santykių metu (dyspareunija)


• Kartais – nevaisingumas (priklausomai nuo pagrindinės priežasties)

Svarbu pažymėti, kad dismenorėjos simptomų stiprumas gali labai skirtis tarp moterų – kai kurios jaučia tik nestiprų diskomfortą, o kitoms simptomai trukdo kasdieninei veiklai.

Dismenorėja dažniausiai gydoma skausmą malšinančiais vaistais, tokiais kaip ibuprofenas ar naproksenas. Jei skausmas kartojasi ir yra stiprus, gali būti skiriama hormoninė kontracepcija, kuri sumažina gimdos susitraukimus. Padeda ir šilti kompresai ant pilvo, fizinis aktyvumas bei poilsis.

Antrinės dismenorėjos atveju būtina nustatyti pagrindinę priežastį (pvz., endometriozę, miomas), o gydymas priklauso nuo diagnozės – gali būti taikoma hormonų terapija ar chirurginis gydymas.

• Kasdienės veiklos sutrikimas – sunkus skausmas gali trukdyti mokytis, dirbti ar užsiimti įprasta veikla.


• Emociniai sutrikimai – lėtinis skausmas gali sukelti dirglumą, nuotaikų svyravimus, depresiją ar nerimą.


• Miego sutrikimai – skausmas trukdo kokybiškai išsimiegoti.


• Sumažėjusi gyvenimo kokybė – ilgainiui gali atsirasti socialinis atsiribojimas ar sumažėjęs motyvacijos jausmas.


• Nevaisingumas – tai gali būti susiję su antrine dismenorėja, ypač jei priežastis yra endometriozė ar kita lėtinė dubens liga.


• Lėtinio dubens skausmo išsivystymas – jei dismenorėja negydoma ar netinkamai gydoma.

Nors visiškai išvengti dismenorėjos ne visada įmanoma, ypač jei ji susijusi su hormoniniais pokyčiais ar kitomis ligomis, tačiau yra būdų, kaip sumažinti jos tikimybę arba palengvinti eigą:

• Reguliarus fizinis aktyvumas. Gerina kraujotaką, mažina spazmus ir skausmą.


• Subalansuota mityba. Vartok daugiau vaisių, daržovių, mažink cukraus, druskos ir kofeino kiekį.


• Streso valdymas. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar poilsis padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą.


• Pakankamas miegas. Kokybiškas poilsis svarbus bendrai organizmo pusiausvyrai.


• Ribok žalingus įpročius. Venk rūkymo ir alkoholio, nes jie gali sustiprinti mėnesinių skausmus.


• Sek reguliariai savo ciklą. Tai padeda pastebėti pokyčius ir kreiptis į gydytoją laiku.

Jei dismenorėja pasireiškia nuolat, net ir taikant prevencines priemones, svarbu kreiptis į ginekologą – tai gali būti susiję su kita sveikatos būkle.