Ekstrasistolija

1. Nenormalus elektrinis impulsas – širdies raumenyje atsiranda papildomas elektrinis impulsas, kuris kyla nepriklausomai nuo normalaus širdies ritmo generatoriaus (sinusinės mazgo).


2. Priešlaikinis širdies susitraukimas – dėl šio papildomo impulso širdies raumuo susitraukia anksčiau nei įprasta, prasilenkdamas su normalia ritmo seka.


3. Pertrauka prieš kitą impulsą – po priešlaikinio susitraukimo būna trumpa pauzė, kai širdis nedirba, nes elektrinis impulsas laikinai sutrikdo normalią ritmo seką.


4. Normalios širdies ritmo atstatymas – po pauzės sinuso mazgas vėl pradeda reguliuoti širdies ritmą, kuris dažniausiai grįžta į įprastą ritmą.


5. Pakartotiniai priešlaikiniai susitraukimai – jei šie impulsai atsiranda dažnai, jie gali sutrikdyti širdies veiklą, sukelti dažnus arklio plakimus ir nervinį diskomfortą.

Ekstrasistolija gali būti pavienė arba dažna, o jos eiga priklauso nuo priežasčių ir bendros širdies būklės. Daugeliu atvejų ji yra gerybinė, tačiau gali būti ir rimtų širdies ligų požymiu.

• Širdies ligos – išeminė širdies liga, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų sutrikimai gali pažeisti širdies elektrinę sistemą.


• Elektrolitų disbalansas – kalio, magnio ar kalcio koncentracijos kraujyje pakitimai gali paveikti širdies raumenį ir elektrinę laidumą.


• Stresas ir emocinis perdegimas – stiprus nerimas, įtampa ar nuovargis gali skatinti ekstrasistolių atsiradimą.


• Stiprios kofeino, alkoholio ar nikotino dozės – šios medžiagos gali dirginti širdies raumenį ir sukelti ritmo sutrikimus.


• Vaistai ir stimuliantai – kai kurie vaistai, pvz., bronchodilatatoriai ar antidepresantai, gali sukelti ekstrasistoles.


• Hormoniniai sutrikimai – skydliaukės veiklos pakitimai ar kitos endokrininės ligos gali paveikti širdies ritmą.


• Fizinio krūvio arba miego trūkumo poveikis – per didelis fizinis aktyvumas arba nepakankamas poilsis gali sukelti priešlaikinius susitraukimus.


• Sveiki asmenys – ekstrasistolija gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms be jokių kitų širdies ligų, dažnai dėl nervinio dirglumo ar laikino kūno būklės sutrikimo.

Ekstrasistolija yra daugelio veiksnių rezultatas, todėl svarbu įvertinti bendrą paciento būklę ir nustatyti galimas priežastis.

• Širdies permušimai – dažnas ir būdingas pojūtis, kai atrodo, kad širdis "praleidžia" ritmą arba stipriai "puleuoja".


• Širdies plakimo sustojimai – momentiniai širdies sustojimai, po kurių seka stiprus plakimas.


• Greitas arba neritmiškas širdies plakimas – pojūtis, kad širdis plaka netolygiai ar per greitai.


• Dusulys – gali pasireikšti, jei ekstrasistolija trikdo širdies efektyvumą.


• Galvos svaigimas ar silpnumas – dėl laikino kraujo apytakos sutrikimo.


• Krūtinės spaudimas ar skausmas – kartais jaučiamas dėl nervinio dirglumo ar širdies darbo pokyčių.


• Nerimas – dažnas jausmas, kurį gali sukelti širdies ritmo sutrikimas.

1. Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas, kuris registruoja širdies elektrinę veiklą ir leidžia užfiksuoti priešlaikinius susitraukimus.


2. Holterio monitoravimas – 24–48 valandų arba ilgesnis širdies ritmo stebėjimas, kuris padeda užregistruoti retai pasitaikančias ekstrasistoles ir įvertinti jų dažnumą bei pobūdį.


3. Echokardiografija (širdies ultragarsas) – leidžia įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, nustatyti galimas organines priežastis.


4. Kraujo tyrimai – elektrolitų, skydliaukės hormonų, širdies fermentų ir kitų rodiklių vertinimui, siekiant rasti priežastis.


5. Streso testas – širdies ritmo ir funkcijos įvertinimas fizinio krūvio metu, jei reikia išsiaiškinti ekstrasistolių pasireiškimą aktyvumo metu.


6. Elektrofiziologinis tyrimas – invazinis tyrimas, naudojamas sudėtingesniems atvejams, norint tiksliai nustatyti ritmo sutrikimo kilmę ir pobūdį.

Ekstrasistolijos gydymas priklauso nuo jos dažnumo, simptomų intensyvumo ir pagrindinės priežasties, jei tokia nustatoma.

1. Stebėjimas – jei ekstrasistolija yra retai pasitaikanti, nesukelianti didelio diskomforto ir nėra susijusi su struktūrinėmis širdies ligomis, gydymas gali būti nereikalingas, tik periodiškas stebėjimas.


2. Gyvenimo būdo korekcijos – rekomenduojama sumažinti kofeino, alkoholio, nikotino vartojimą, mažinti stresą ir gerinti miego režimą, nes šie veiksniai dažnai provokuoja ekstrasistoles.


3. Medikamentinis gydymas – jei simptomai vargina, skiriami beta adrenoblokatoriai arba kiti antiaritminiai vaistai, kurie padeda sumažinti ekstrasistolių dažnumą ir intensyvumą.


4. Pagrindinės ligos gydymas – jei ekstrasistolija yra dėl kitos širdies ligos, svarbu gydyti pirminę priežastį (pvz., išeminę širdies ligą, elektrolitų disbalansą).


5. Invazinės procedūros – kai kuriais atvejais, ypač jei ekstrasistolija yra labai dažna ir sukelia komplikacijas, gali būti atliekama širdies elektrinio impulso šaltinio kateterinė abliacija.


6. Psichologinė pagalba – jei ekstrasistolija sukelia didelį nerimą ar stresą, rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ekstrasistolija dažniausiai yra gerybinė būklė, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti rimtesnes komplikacijas, ypač jei yra dažna ar susijusi su kitomis širdies ligomis.

Pirmiausia, dažnos ekstrasistolės gali sukelti širdies ritmo sutrikimų progresavimą, įskaitant pavojingas aritmijas, tokias kaip prieširdžių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija.

Dėl nuolatinio nenormalaus ritmo gali išsivystyti širdies funkcijos sutrikimas arba net širdies nepakankamumas, kai širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo.

Ekstrasistolija gali sukelti krūtinės skausmus ar diskomfortą, kurie gali būti klaidingai interpretuojami kaip išeminė širdies liga.

Dėl širdies ritmo netolygumo pacientai gali patirti galvos svaigimą, silpnumą ar sąmonės netekimą, kas didina kritimo ir traumų riziką.

Psichologiniu aspektu ekstrasistolija gali sukelti nerimą ir stresą, ypač jei simptomai pasireiškia dažnai ir intensyviai, dar labiau blogindami paciento būklę.

Norint sumažinti ekstrasistolijos riziką ir jos pasireiškimų dažnumą, svarbu rūpintis širdies sveikata bei sveiku gyvenimo būdu.

Pirmiausia rekomenduojama vengti per didelio kofeino, alkoholio ir nikotino vartojimo, nes šios medžiagos gali dirginti širdies raumenį ir skatinti ritmo sutrikimus.

Streso valdymas ir emocinis atsipalaidavimas – reguliarios atsipalaidavimo praktikos, meditacija ar fizinė veikla padeda mažinti nervinį įtampą, kuri dažnai provokuoja ekstrasistoles.

Svarbu užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą, nes miego trūkumas ir nuovargis gali sutrikdyti širdies ritmo reguliaciją.

Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina širdies veiklą ir bendrą organizmo būklę, tačiau reikėtų vengti per didelio krūvio, kuris gali sukelti širdies dirginimą.

Sveika, subalansuota mityba – svarbu vartoti pakankamai mineralų, ypač kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų širdies ritmą.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir laiku gydomos širdies bei kitų organų ligos padeda užkirsti kelią ritmo sutrikimams.