Epididimitas

Pradžioje uždegimą dažniausiai sukelia infekcija, patekusi į šlaplę, prostatos ar šlapimo pūslės sritis. Ši infekcija per sėklinį lataką pakyla į sėklidės prielipą, kur sukelia vietinį uždegimą.

Uždegimo metu kraujagyslės išsiplečia, padidėja kraujo pritekėjimas, todėl prielipas pradeda tinti, atsiranda spaudimas, paraudimas, temperatūros padidėjimas vietoje.

Uždegimas progresuoja, sukelia skausmą, o pažengusiais atvejais gali formuotis pūlinys ar išplisti į aplinkinius audinius.

Jei uždegimas tampa lėtinis, simptomai gali išlikti ilgesnį laiką, sumažėja audinių elastingumas, galimi randiniai pakitimai.

• Bakterinės infekcijos. Dažniausia priežastis – bakterijos, patekusius iš šlapimo takų ar prostatos. Jaunesniems vyrams dažnai tai yra lytiniu keliu plintančios infekcijos (pvz., chlamidiozė, gonorėja), o vyresniems – šlapimo takų infekcijos ar prostatos uždegimai.


• Šlapimo refliuksas į sėklinį lataką. Kai šlapimas dėl padidėjusio spaudimo (pvz., sunkaus fizinio krūvio ar ilgo sėdėjimo) patenka atgal į sėklinį lataką, jis gali dirginti ir sukelti uždegimą.


• Užsitęsęs kateterio naudojimas ar urologinės procedūros. Kateteriai ar invazinės intervencijos į šlapimo takus padidina bakterinės infekcijos riziką, todėl gali paskatinti epididimito vystymąsi.


• Traumos ar fizinis dirginimas. Tiesioginis kapšelio sužalojimas ar ilgalaikis spaudimas (pvz., važinėjant dviračiu) gali sukelti audinių pažeidimus ir paskatinti uždegiminę reakciją.


• Imuninės sistemos nusilpimas. Sergant cukriniu diabetu, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis, organizmo atsparumas mažėja, todėl infekcija gali lengviau išplisti į prielipą.

Šios priežastys gali veikti atskirai arba kartu, todėl svarbu atpažinti rizikos veiksnius ir kreiptis į gydytoją pajutus pirmuosius simptomus.

• Skausmas kapšelio srityje (dažniausiai vienoje pusėje)


• Kapšelio paraudimas, patinimas ir karštis


• Skausmas liečiant ar judant sėklides


• Dažnas ar skausmingas šlapinimasis


• Išskyros iš šlaplės (jei infekcija lytiniu keliu)


• Nedidelis karščiavimas, bendras silpnumas


• Skausmas apatinėje pilvo dalyje ar kirkšnyje

Simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui per kelias dienas ir stiprėja, jei uždegimas negydomas.

1. Fizinė apžiūra. Gydytojas apžiūri kapšelį – vertina prielipo skausmingumą, patinimą, paraudimą ir temperatūrą. Taip pat patikrinamas ar nepadidėję limfmazgiai, ar nėra kirkšnies išvaržos.


2. Šlapimo tyrimas (bendras ir pasėlis). Padeda nustatyti, ar yra šlapimo takų infekcija, ir kokios bakterijos ją sukėlė. Atliekamas ir jautrumo antibiotikams testas.


3. Šlaplės tepinėlis. Naudojamas jauniems vyrams, jei įtariama lytiniu keliu plintanti infekcija (chlamidiozė ar gonorėja).


4. Kraujo tyrimai. Įvertinamas uždegimo lygis (padidėjęs leukocitų kiekis, CRB rodiklis), kuris rodo aktyvią infekciją organizme.


5. Kapšelio echoskopija (ultragarsas). Tai pagrindinis vaizdinis tyrimas, padedantis atskirti epididimitą nuo kitų būklių (pvz., sėklidžių sukimosi, auglio ar absceso). Gali būti atliekama su dopleriu, siekiant įvertinti kraujotaką.


6. Lytiniu keliu plintančių infekcijų testai. Dažnai atliekami PGR tyrimai dėl chlamidijų ir gonorėjos – ypač jaunesniems, lytiškai aktyviems vyrams.

Epididimitas gydomas kompleksiškai – derinant antibiotikų vartojimą, simptomų mažinimą ir poilsio režimą. Tikslas – pašalinti infekciją, sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

1. Antibiotikų terapija. Gydymas parenkamas pagal tikėtiną infekcijos šaltinį: – Jei priežastis – lytiniu keliu plintančios infekcijos (dažniausiai chlamidijos ar gonorėja), skiriami tokie antibiotikai kaip doksiciklinas kartu su ceftriaksonu. – Jei infekcija susijusi su šlapimo takais (vyresniems vyrams), dažniau vartojami fluorochinolonai (pvz., ciprofloksacinas).


2. Poilsis ir kapšelio pakėlimas. Rekomenduojama kelias dienas ilsėtis, laikyti kapšelį pakeltą (pvz., dėvėti specialius apatinius ar naudoti minkštą atramą) – tai padeda sumažinti patinimą ir skausmą.


3. Skausmo ir uždegimo malšinimas. Skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas ar naproksenas – jie mažina skausmą, karščiavimą ir patinimą.


4. Lytinių santykių vengimas gydymo metu. Jei infekcija lytiniu keliu plintanti – rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių, kol gydymas bus baigtas ir simptomai išnyks. Partneriai taip pat turi būti ištirti ir gydomi.


5. Reguliarus stebėjimas. Jei simptomai nepraeina per kelias dienas ar blogėja – gali būti reikalingas pakartotinis vertinimas ar papildomi tyrimai (pvz., ultragarsas, kultūros).


6. Chirurginis gydymas (reti atvejai). Jei susiformuoja pūlinys ar uždegimas tampa lėtinis ir neveikia gydymas – gali prireikti drenažo ar net prielipo pašalinimo.

Dažniausia komplikacija – sėklidės ir prielipo pūlinys, kai uždegimas išplitęs sukelia ribotą infekcinį darinį, kuriame kaupiasi pūliai. Tai gali sukelti stiprų skausmą, temperatūrą ir reikalauti chirurginio drenažo.

Ilgainiui gali išsivystyti lėtinis epididimitas, kai skausmas ar diskomfortas kapšelio srityje išlieka ilgiau nei 3 mėnesius. Tokiu atveju dažnai būna randiniai pakitimai, kurie trukdo normaliam prielipo darbui.

Jeigu uždegimas pažeidžia abiejų pusių prielipus ar sukelia jų užakimą, gali išsivystyti obstrukcinis nevaisingumas, nes spermatozoidai negali keliauti per užblokuotus kanalus.

Kita rimta komplikacija – orchitas, kai infekcija išplinta ir į pačią sėklidę. Tai dar labiau padidina pažeidimo plotą ir gali sukelti sėklidės atrofiją – sumažėjimą ar funkcijos praradimą.

Retais atvejais, jei infekcija nepastebima ar užleistinė, gali išsivystyti sepsis – gyvybei pavojinga viso organizmo infekcinė reakcija, ypač imunosupresuotiems pacientams.

Todėl ankstyvas ištyrimas ir tinkamas gydymas yra būtini norint išvengti šių komplikacijų ir išsaugoti vyrų reprodukcinę bei bendrą sveikatą.

Pirmiausia svarbu naudoti apsaugos priemones lytinių santykių metu, ypač su nauju ar nepatikrintu partneriu – prezervatyvai sumažina riziką užsikrėsti chlamidijomis, gonorėja ir kitomis LPI, kurios yra dažna epididimito priežastis.

Antra, būtina laiku gydyti šlapimo takų infekcijas ir prostatos uždegimus – jie gali būti infekcijos šaltinis, iš kurio bakterijos pasklinda į prielipą.

Vyrams, kuriems atliekamos urologinės procedūros (pvz., kateterio įvedimas ar cistoskopija), svarbu laikytis aseptikos ir po procedūros stebėti galimus infekcijos požymius.

Rekomenduojama vengti ilgo sėdėjimo, spaudimo ar traumų kapšelio srityje – tai gali skatinti uždegimines reakcijas ar palengvinti infekcijų patekimą.

Taip pat svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą – sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir lėtinių ligų kontrolė (ypač diabeto), padeda organizmui atsispirti infekcijoms.

Galiausiai, kilus šlapinimosi ar kapšelio diskomfortui, nedelsti ir kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas padeda išvengti uždegimo išplitimo ir ilgalaikių komplikacijų.