Epiglotitas

1. Uždegimo pradžia – bakterijų ar virusų infekcija sukelia epigloties gleivinės uždegimą.


2. Patinimas – uždegiminis procesas sukelia epigloties patinimą, dėl kurio siaurėja kvėpavimo takai.


3. Kvėpavimo sutrikimai – patinimas gali trukdyti oro praeinamumui, sukeldamas dusulį ir kvėpavimo sunkumus.


4. Rizika uždaryti kvėpavimo takus – jei patinimas progresuoja, gali įvykti kvėpavimo takų užsikimšimas, pavojingas gyvybei.


5. Skubi medicininė pagalba – būtina greitai diagnozuoti ir pradėti gydymą, kad būtų užkirstas kelias gyvybei pavojingoms komplikacijoms.

Epiglotito eiga gali būti labai greita, todėl svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją.

• Bakterinės infekcijos – dažniausia priežastis yra bakterija Haemophilus influenzae tipo b (Hib), taip pat gali sukelti streptokokai, stafilokokai ar kitos bakterijos.


• Virusinės infekcijos – kai kurios virusinės ligos gali sukelti epigloties uždegimą.


• Traumos ar dirginimas – mechaniniai pažeidimai, cheminės medžiagos ar karštis gali sukelti uždegimą.


• Imuninės sistemos sutrikimai – sumažėjęs imunitetas gali padidinti uždegimo riziką.


• Kitų kvėpavimo takų infekcijų komplikacijos – epiglotitas gali išsivystyti kaip kitų uždegiminių procesų komplikacija.

Šie veiksniai sukelia epigloties audinių patinimą ir uždegimą, trukdantį normaliai kvėpavimo funkcijai.

• Staigus sunkumas ryjant ir skausmas gerklėje.


• Dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas.


• Karščiavimas ir bendras silpnumas.


• Balsas tampa pakeistas arba užkimęs.


• Greitas kvėpavimas ir nerimas dėl kvėpavimo sunkumų.


• Sunkumas atidaryti burną ar skausmas kaklo srityje.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas vertina kvėpavimo sunkumus, rijimo problemas ir bendrą paciento būklę.


2. Laringoskopija – tiesioginė ar netiesioginė epigloties apžiūra, siekiant nustatyti uždegimą ir patinimą; atliekama atsargiai dėl kvėpavimo takų užsikimšimo rizikos.


3. Rentgenograma – kaklo srities rentgeno nuotrauka, kurioje gali būti matomas epigloties patinimas („grybo kepurėlės“ ženklas).


4. Kraujo tyrimai – uždegimo rodiklių įvertinimas, tokie kaip leukocitozė ir C-reaktyvusis baltymas.


5. Mikrobiologiniai tyrimai – kraujo arba kvapo takų mėginių kultūrų atlikimas bakterijai nustatyti.

1. Kvėpavimo takų užtikrinimas – svarbiausia užtikrinti laisvą kvėpavimą, kartais prireikia deguonies terapijos ar net intubacijos, o sunkiems atvejams – tracheotomijos.


2. Antibiotikų terapija – skiriama kovai su bakterine infekcija, dažniausiai plačiajuosčiai antibiotikai, pritaikyti pagal kultūros rezultatus.


3. Uždegimo mažinimas – gali būti skiriami kortikosteroidai, siekiant sumažinti epigloties patinimą.


4. Simptominis gydymas – karščiavimo mažinimas, skausmo malšinimas ir priežiūra ligoninėje.


5. Intensyvi priežiūra – pacientai dažnai gydomi ligoninės reanimacijos skyriuje dėl galimų kvėpavimo takų komplikacijų.

Epiglotitas gali sukelti pavojingas kvėpavimo takų komplikacijas, kurios yra gyvybei grėsmingos.

Pagrindinė komplikacija yra kvėpavimo takų užsikimšimas dėl epigloties patinimo, kuris gali sukelti dusulį, kvėpavimo nepakankamumą ir mirtį, jei neatliekama skubi medicininė intervencija.

Taip pat gali išsivystyti sepsis – sisteminė infekcija, kai bakterijos patenka į kraują, sukeldamos organizmo uždegiminę reakciją ir daugybinių organų nepakankamumą.

Ilgalaikės uždegiminės būklės gali sukelti kvėpavimo takų pažeidimus arba randėjimą, kuris trukdo normaliai kvėpavimo funkcijai.

Epiglotito metu gali kilti širdies ir kraujotakos komplikacijos dėl hipoksijos (deguonies trūkumo) ir sunkios infekcijos.

Epiglotito išvengti galima laikantis kelių svarbių prevencinių priemonių, kurios mažina infekcijų ir uždegimų riziką kvėpavimo takuose.

Pirmiausia svarbu vakcinuotis nuo Haemophilus influenzae tipo b (Hib), kuris yra pagrindinis epiglotito sukėlėjas, ypač vaikams.

Taip pat būtina palaikyti gerą bendrą imunitetą, laikantis sveiko gyvenimo būdo – subalansuotos mitybos, reguliarų fizinį aktyvumą ir tinkamą poilsį.

Svarbu vengti kontaktų su užkrėstais žmonėmis ir laikytis higienos taisyklių, kad sumažėtų virusinių ir bakterinių infekcijų plitimo rizika.

Jei pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai, reikėtų laiku kreiptis į gydytoją ir gydytis, taip užkertant kelią komplikacijoms.

Galiausiai, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktiniams sveikatos patikrinimams.