Galūnių arterijų embolija ir trombozė

1. Kraujo krešulio ar embolo susidarymas – krešulys gali formuotis širdyje, stambiose kraujagyslėse arba atsirasti dėl kitų medžiagų (riebalų, oro burbulo, naviko fragmento).


2. Krešulio ar embolo patekimas į kraujotaką – kraujas jį nuneša link periferinių arterijų.


3. Užsikimšimas galūnės arterijoje – krešulys ar embolas įstringa siauresniame kraujagyslės spindyje.


4. Kraujo tėkmės nutrūkimas – užblokuota arterija nebegali tiekti kraujo žemiau užsikimšimo vietos.


5. Audinių deguonies stoka – dėl kraujotakos sutrikimo audiniai pradeda patirti hipoksiją.


6. Ląstelių ir audinių pažeidimas – ilgainiui, jei kraujotaka neatstatoma, prasideda audinių žūtis (nekrozė).

• Širdies patologijos – prieširdžių virpėjimas, širdies vožtuvų ligos, širdies infarktas, kur susidaro trombai ir embolai.


• Aterosklerozė – kraujagyslių sienelių pažeidimas, sukeliantis trombų formavimąsi arterijose.


• Traumos ar chirurginės intervencijos – gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir skatinti krešulių susidarymą.


• Kraujo krešėjimo sutrikimai – įgimti ar įgyti, didinantys trombo riziką.


• Ilgalaikis imobilumas – pavyzdžiui, po ilgos kelionės ar operacijos, skatinantis trombų formavimąsi.


• Kitos ligos – onkologinės ligos, uždegiminiai procesai, inkstų nepakankamumas.


• Rūkymas, nutukimas ir diabetas – veikia kraujagyslių sveikatą ir kraujo krešėjimą.

• Staigus stiprus skausmas galūnėje.


• Šaltis ir blyškumas užblokuotoje galūnės dalyje.


• Pulsacijos praradimas žemiau užsikimšimo vietos.


• Jautrumo praradimas arba dilgčiojimas galūnėje.


• Silpnumas arba paralyžius paveiktoje galūnės dalyje.


• Mėlynas arba melsvas odos atspalvis dėl deguonies trūkumo.


• Judėjimo apribojimas dėl skausmo ir audinių pažeidimo.

1. Fizinė apžiūra – pulsų, odos spalvos, temperatūros ir jautrumo vertinimas galūnėje.


2. Doplerio ultragarsinis tyrimas – vertinamas kraujo tekėjimas arterijose ir kraujo krešulių buvimas.


3. Angiografija – rentgeno kontrastinė procedūra, leidžianti tiksliai nustatyti kraujagyslių užsikimšimo vietą.


4. Kompiuterinė tomografija (KT) angiografija – neinvazinis būdas įvertinti kraujagyslių būklę.


5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) angiografija – alternatyvus metodas kraujagyslių vizualizavimui.


6. Kraujo tyrimai – krešėjimo rodikliai, uždegimo žymenys, kraujo ląstelių būklė.


7. Echoskopija širdies – ieškoma embolijos šaltinio širdyje.

Galūnių arterijų embolijos ir trombozės gydymas skirtas atkurti kraujotaką, pašalinti krešulį ir užkirsti kelią komplikacijoms:

1. Antikoaguliantai – vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą ir užkertantys kelią naujų krešulių susidarymui.


2. Trombolitinė terapija – vaistai, skirti ištirpdyti esamus kraujo krešulius.


3. Chirurginė intervencija – trombektomija arba embolektomija, kai krešulys pašalinamas mechaniniu būdu.


4. Endovaskulinės procedūros – kateterinė trombų aspiracija ar baliono angioplastika.


5. Simptomų kontrolė – skausmo malšinimas, galūnės pakėlimas, šilumos taikymas.


6. Gyvenimo būdo korekcijos – rizikos veiksnių mažinimas, pvz., rūkymo nutraukimas, svorio kontrolė.


7. Ilgalaikė priežiūra – reguliari kontrolė, antikoaguliantų vartojimo stebėsena, komplikacijų prevencija.

Galūnių arterijų embolija ir trombozė gali sukelti rimtas komplikacijas, kurios ženkliai paveikia paciento sveikatą ir gyvybę.

Pirmiausia, dėl ilgalaikio deguonies trūkumo audiniuose gali išsivystyti audinių nekrozė, kai pažeisti organai ir raumenys žūsta.

Tai dažnai veda prie gangrenos, kuri yra audinių pūvimo procesas, reikalaujantis amputacijos siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Be to, gali pasireikšti lėtinis skausmas ir motorinių funkcijų sutrikimai, atsirandantys dėl nervų ir raumenų pažeidimo.

Pažeistų audinių uždegimas gali sukelti infekcijos išplitimą, kuris dar labiau komplikuoja būklę.

Jei embolija kilo iš širdies, tai padidina riziką patirti insultą ar miokardo infarktą, nes krešuliai gali patekti į smegenis ar širdį.

Taip pat dažnai pasitaiko recidyvai, kai trombozė ar embolija pasikartoja, todėl būtina ilgalaikė priežiūra.

Galiausiai, jei krešulys migravo į svarbias arterijas, pavyzdžiui, plaučių arteriją, gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės, kurios reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Arterijų embolijos ir trombozės išvengti galima laikantis šių svarbių prevencijos priemonių.

Pirmiausia būtina nutraukti rūkymą, nes rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina krešulių susidarymą.

Antra, labai svarbu laikyti sveiką mitybą, mažinant sočiųjų riebalų ir cholesterolio suvartojimą bei valgant daug vaisių, daržovių ir skaidulų, kurie padeda palaikyti kraujagyslių sveikatą.

Trečia, rekomenduojama reguliariai užsiimti fizine veikla, kuri gerina kraujotaką ir mažina trombozės riziką.

Ketvirta, būtina kontroliuoti kūno svorį, nes antsvoris didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Penkta, svarbu tinkamai gydyti lėtines ligas, tokias kaip arterinė hipertenzija ir diabetas, kurios prisideda prie kraujagyslių pažeidimo.

Šešta, reikėtų vengti ilgalaikio imobilumo, ypač po operacijų ar ilgo sėdėjimo, kad būtų išvengta kraujo sąstingio.

Septinta, jei gydytojas paskyrė, būtina reguliariai vartoti antikoaguliantus ar kitus vaistus, kurie mažina krešulių susidarymo riziką.

Galiausiai, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų laiku nustatyti ir gydomi kraujagyslių bei krešėjimo sutrikimai.