Galvos smegenų navikai

1. Ląstelės pakitimas – dėl genetinių ar kitų veiksnių pažeidžiama normali ląstelės dalijimosi kontrolė.


2. Nekontroliuojama proliferacija – pakitusi ląstelė pradeda daugintis greičiau nei įprasta.


3. Naviko masės formavimasis – dauginantis ląstelėms, susidaro audinio darinys, kuris užima vietą kaukolės viduje.


4. Spaudimo efektas – navikui augant, jis pradeda spausti šalia esančias smegenų struktūras.


5. Progresija – priklausomai nuo naviko tipo, augimas gali būti lėtas (gerybiniai) arba greitas ir infiltruojantis (piktybiniai).

• Genetiniai pakitimai – pažeidžiami genai, atsakingi už ląstelių augimo ir dalijimosi kontrolę.


• Ląstelių mutacijos – smegenų ar jų dangalų ląstelės įgyja pokyčių, dėl kurių pradeda daugintis nekontroliuojamai.


• Nenormali genų veikla – suaktyvėja navikų augimą skatinantys genai arba nuslopsta augimą stabdantys genai.


• Pirminiai navikai – susiformuoja tiesiogiai smegenų audinyje ar dangaluose.


• Antriniai navikai (metastazės) – į smegenis išplinta vėžio ląstelės iš kitų organų.

Šių navikų požymiai priklauso nuo jų dydžio, vietos ir augimo greičio, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais bendrais sutrikimais:

• Galvos skausmai – dažniausiai stiprėjantys rytais ar kosint, čiaudint.


• Pykinimas ir vėmimas – susiję su padidėjusiu spaudimu kaukolės viduje.


• Regėjimo sutrikimai – dvejinimasis, matymo lauko praradimai, miglotas matymas.


• Klausos ar kalbos sutrikimai – priklausomai nuo naviko lokalizacijos.


• Judesių koordinacijos sutrikimai – pusiausvyros praradimas, silpnumas, nevalingi judesiai.


• Atminties ir mąstymo pokyčiai – dėmesio stoka, sulėtėjęs mąstymas, asmenybės pokyčiai.


• Traukuliai – naujai atsiradę epilepsijos priepuoliai yra dažnas galvos smegenų navikų požymis.

1. Neurologinis ištyrimas – vertinami refleksai, koordinacija, kalba, regėjimas, atmintis.


2. Akių dugno tyrimas – gali parodyti padidėjusį kaukolės vidinį spaudimą.


3. Galvos kompiuterinė tomografija (KT) – padeda nustatyti naviko buvimą, dydį, lokalizaciją.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – išsamiausias tyrimas, leidžiantis tiksliai įvertinti naviko struktūrą, santykį su aplinkiniais audiniais.


5. MRT su kontrastu – suteikia dar detalesnį vaizdą ir padeda atskirti skirtingų tipų darinius.


6. Pozitronų emisijos tomografija (PET) – naudojama naviko aktyvumui ir išplitimui įvertinti.


7. Biopsija – paimamas audinio mėginys histologiniam ištyrimui ir galutinei diagnozei patvirtinti.


8. Kraujo tyrimai – nors tiesiogiai nenustato naviko, gali padėti įvertinti bendrą paciento būklę ar atmesti kitas priežastis.

Svarbiausi metodai yra vaizdiniai tyrimai (KT, MRT) ir biopsija, kurie leidžia nustatyti galutinę naviko prigimtį.

1. Chirurginis gydymas – jei įmanoma, navikas pašalinamas visiškai arba iš dalies, siekiant sumažinti spaudimą smegenims ir palengvinti simptomus.


2. Radioterapija (spindulinis gydymas) – taikoma likusioms naviko ląstelėms naikinti po operacijos arba kai operacija neįmanoma.


3. Chemoterapija – naudojami vaistai, kurie stabdo naviko ląstelių dauginimąsi; dažniausiai taikoma kartu su kitais metodais.


4. Tikslinė terapija ir imunoterapija – modernūs gydymo metodai, veikiantys konkrečius naviko ląstelių mechanizmus arba skatinantys imuninę sistemą kovoti su jomis.


5. Simptominis gydymas – skiriami vaistai simptomams kontroliuoti: kortikosteroidai (smegenų tinimui mažinti), vaistai nuo traukulių, skausmo kontrolė.


6. Reabilitacija – kineziterapija, logopedo pagalba, psichologinė parama siekiant atkurti prarastas funkcijas.

Pagrindinis tikslas yra pašalinti ar sumažinti naviką, sulėtinti jo augimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Galvos smegenų navikai gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir augimo greičio.

Didėjant dariniui, dažniausiai išsivysto padidėjęs kaukolės vidinis spaudimas, pasireiškiantis galvos skausmais, pykinimu ir regos sutrikimais.

Dėl naviko poveikio nervų audiniui gali atsirasti epilepsijos priepuoliai, kurie dažnai būna vienas pirmųjų ligos požymių.

Jei pažeidžiamos tam tikros smegenų sritys, išsivysto judesių koordinacijos sutrikimai arba kūno silpnumas, o kalbos centrų pažeidimas gali sukelti kalbos sutrikimus.

Augant navikui, galimi ir atminties bei asmenybės pokyčiai, susiję su kognityvinėmis funkcijomis.

Be to, pažengusiose stadijose gali išsivystyti gyvybiškai svarbių funkcijų sutrikimai, nes spaudžiamos kvėpavimą ar kraujotaką reguliuojančios smegenų sritys.

Galvos smegenų navikų visiškai išvengti nėra įmanoma, nes jų atsiradimą lemia genetiniai pokyčiai bei kiti sunkiai kontroliuojami veiksniai.

Tačiau yra priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką ir palaikyti bendrą sveikatą.

Svarbiausia – vengti kancerogenų poveikio, tokių kaip rūkymas ar kenksmingos cheminės medžiagos, taip pat riboti radiacijos poveikį, nebent jis būtinas medicininiais tikslais.

Didelę reikšmę turi sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis stiprina organizmo atsparumą.

Taip pat labai svarbu reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, o atsiradus naujiems neurologiniams simptomams – nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad liga būtų diagnozuota kuo anksčiau.