Gimdos mioma

Gimdos mioma susidaro, kai vienoje iš gimdos raumeninio sluoksnio (miometriumo) ląstelių įvyksta pakitimas, dėl kurio ji pradeda sparčiau dalytis nei įprastai. Šios pakitusios ląstelės formuoja gerybinį auglį – mazgą, kuris ilgainiui didėja. Tiksli šio proceso priežastis nėra iki galo aiški, tačiau manoma, kad jam svarbūs keli veiksniai. 

Miomos gali augti lėtai arba gana greitai, būti pavienės arba daugybinės, lokalizuotis skirtingose gimdos vietose – gimdos sienelėje, jos paviršiuje ar ertmėje.

• Hormonų įtaka. Estrogenas ir progesteronas – moteriški lytiniai hormonai – skatina miomų augimą. Todėl miomos dažniau pasireiškia vaisingo amžiaus moterims ir linkusios sumažėti po menopauzės, kai hormonų kiekis natūraliai sumažėja.


• Paveldimumas. Pastebėta, kad moterys, kurių šeimoje yra buvę miomų, turi didesnę riziką joms atsirasti.


• Kiti veiksniai. Nutukimas, aukštas kraujospūdis, pirmas nėštumas vėlesniame amžiuje ar tam tikri gyvenimo būdo veiksniai taip pat gali turėti įtakos.

Daugeliu atvejų gimdos miomos būna besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant echoskopiją. Tačiau kai kurioms moterims miomos gali sukelti tokius simptomus, kaip:

• Gausios, ilgos ir/arba skausmingos menstruacijos.


• Kraujavimas tarp mėnesinių.


• Pilvo ar dubens spaudimo jausmas.


• Skausmas apatinėje pilvo dalyje ar nugaroje.


• Dažnas šlapinimasis (kai mioma spaudžia šlapimo pūslę).


• Vidurių užkietėjimas (kai spaudžiamas tiesioji žarna).


• Skausmas lytinių santykių metu.


• Nepastojimo sunkumai ar dažni persileidimai (retais atvejais).

• Ginekologinė apžiūra. Leidžia įvertinti gimdos dydį, formą ir ar nėra pakitimų, kurie gali rodyti miomą.


• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Tai pagrindinis ir dažniausiai pirmas tyrimas, leidžiantis pamatyti miomų buvimo vietą, dydį ir kiekį. Gali būti atliekamas pilvo arba makšties davikliu (transvaginalinis ultragarsas).


• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Skiriama retais atvejais, kai reikia tiksliai įvertinti miomos struktūrą, dydį ir vietą, ypač jei planuojamas chirurginis gydymas.


• Histeroskopija. Naudojama, kai įtariama, kad mioma yra gimdos ertmėje. Pro makštį ir gimdos kaklelį įvedamas plonas optinis instrumentas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti gimdos vidų.


• Histerosalpingografija. Rentgeno tyrimas su kontrastine medžiaga – gali būti naudojamas, kai tiriamas nevaisingumas ir įtariama, kad mioma trukdo apvaisinimui ar embriono implantacijai.

Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo moters simptomų, amžiaus, planuojamo gydymo ar šeimos planavimo tikslų.

Gimdos miomos gydymas priklauso nuo miomos dydžio, vietos, simptomų sunkumo, moters amžiaus ir ar ji planuoja nėštumą. Gydymas gali būti medikamentinis, chirurginis arba stebėjimas.

Stebėjimas

• Taikomas, jei mioma nesukelia jokių simptomų.


• Atliekami reguliarūs ultragarsiniai tyrimai stebint miomos augimą.

Medikamentinis gydymas

• Hormoniniai vaistai (pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės, gestagenai) – mažina kraujavimą ir skausmą.


• GnRH analogai – laikinai sumažina miomą mažindami estrogeno kiekį.


• Vaistai nuo skausmo (pavyzdžiui, ibuprofenas) – skausmo malšinimui.


• Geležies papildai – esant mažakraujystei dėl gausių mėnesinių.

Chirurginis gydymas

• Miomektomija – pašalinama tik mioma, gimda išsaugoma (tinka planuojančioms nėštumą).


• Histerektomija – pašalinama visa gimda (kai miomos didelės ar daugybinės, o nėštumas neplanuojamas).


• Miomos embolizacija – užblokuojamos miomą maitinančios kraujagyslės, ji susitraukia.


• FUS abliacija – mioma šildoma ultragarsu, kol suyra (nereikia pjūvio).

Gydymo pasirinkimas

• Priklauso nuo simptomų stiprumo, miomos vietos ir dydžio, moters amžiaus ir vaisingumo planų.


• Sprendimą dėl gydymo būdo priima gydytojas individualiai.

Gimdos mioma daugeliu atvejų yra gerybinė ir nekelia grėsmės gyvybei, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti komplikacijų:

• Gausus ir ilgalaikis kraujavimas – gali sukelti mažakraujystę (anemiją).


• Dubens skausmas ir spaudimas – didesnės miomos gali spausti šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną.


• Dažnas šlapinimasis ar šlapimo susilaikymas – kai mioma spaudžia šlapimo takus.


• Vidurių užkietėjimas – dėl spaudimo žarnynui.


• Nėštumo komplikacijos – gali padidinti persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar vaisiaus netinkamos padėties riziką.


• Sunkumai pastoti – miomos, esančios gimdos ertmėje, gali trukdyti apvaisinimui ar embriono įsitvirtinimui.


• Miomos išopėjimas ar užsisukimas – retais atvejais, ypač esant pakabinamoms (pedunkuliuotoms) miomoms.


• Gimdos deformacija – kai miomos didelės ar daugybinės.

Nors gimdos miomos negalima visiškai išvengti, tam tikri veiksmai gali sumažinti jos atsiradimo riziką arba padėti ją pastebėti ankstyvoje stadijoje:

• Reguliariai lankytis pas ginekologą – ankstyva diagnostika leidžia laiku imtis veiksmų.


• Palaikyti normalų kūno svorį – antsvoris didina estrogeno kiekį, kuris skatina miomų augimą.


• Subalansuota mityba – valgyti daugiau vaisių, daržovių, mažinti raudonos mėsos, perdirbtų produktų vartojimą.


• Fizinis aktyvumas – reguliari mankšta padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir mažina riziką.


• Streso mažinimas – ilgalaikis stresas gali turėti įtakos hormonų disbalansui.


• Hormonų kontrolė – pasitarus su gydytoju, gali būti naudinga naudoti hormoninius kontraceptikus, jei yra polinkis į miomas.


• Vengti perteklinio alkoholio ir kofeino vartojimo – jų perteklius gali turėti įtakos estrogenų kiekiui organizme.