Gimdymo trauma

1. Pradinė gimdymo fazė – gimdos susitraukimai ir vaisiaus slinkimas gimdymo kanalu sukelia mechaninį spaudimą motinos ir naujagimio audiniams.


2. Didėjanti apkrova audiniams – progresuojant gimdymui, didėja spaudimas galvai, kaklui, pečiams ar kitiems vaisiaus kūno segmentams, taip pat gimdymo takų struktūroms.


3. Kritinis momentas – intensyviausio spaudimo ar netinkamos padėties metu gali atsirasti audinių, raumenų ar kaulų pažeidimai, plyšimai ar nervų sužalojimai.


4. Sužalojimo susiformavimas – pažeidimas įvyksta staiga arba dėl ilgalaikio spaudimo gimdymo metu.


5. Po gimdymo – trauma tampa pastebima iškart arba per pirmąsias valandas ar dienas, kai atsiranda pažeidimo požymiai ir pradedamas vertinimas bei gydymas.

• Mechaninis spaudimas – vaisiui slenkant gimdymo kanalu, audiniai ir organai patiria didelę apkrovą.


• Siauras dubuo – motinos dubens anatomija gali apsunkinti vaisiaus praeinamumą.


• Didelė vaisiaus masė – didesnis kūdikis lemia stipresnį audinių tempimą ir spaudimą.


• Netaisyklinga vaisiaus padėtis – sėdmenų pirmeiga, peties ar rankos įstrigimas didina traumos riziką.


• Medicininės intervencijos – vakuumo ekstrakcija ar akušerinės žnyplės gali sukelti papildomą mechaninį poveikį.


• Užsitęsęs gimdymas – ilgalaikis spaudimas audiniams didina pažeidimo tikimybę.


• Greitas gimdymas – audiniai nespėja prisitaikyti prie staigaus tempimo ir spaudimo.

Gimdymo traumos simptomai priklauso nuo to, ar sužalojimą patiria motina, ar naujagimis, ir kokio pobūdžio yra pažeidimas.

Motinai gali pasireikšti:

• Audinių patinimas ar kraujosruvos gimdymo takuose.


• Skausmas tarpvietėje, dubens srityje ar pilve.


• Kraujavimas iš makšties, stipresnis nei įprasta po gimdymo.


• Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, jei pažeisti atitinkami raumenys ar nervai.


• Mobilumo apribojimas dėl kaulų ar sąnarių pažeidimų.

Naujagimiui gali pasireikšti:

• Odos pažeidimai – įbrėžimai, kraujosruvos ar patinimai.


• Galvos formos pakitimai ar gimdymo guzelis (caput succedaneum).


• Kaulų lūžiai, dažniausiai raktikaulio.


• Nervų pažeidimo požymiai – rankos ar kojos silpnumas, judesių asimetrija.


• Kvėpavimo ar maitinimosi sunkumai, jei trauma paveikė atitinkamas struktūras.

1. Kraujavimo stabdymas – užtikrinama, kad motinos kraujavimas būtų kontroliuojamas, prireikus atliekamos hemostazinės procedūros.


2. Audinių atstatymas – susiuvami tarpvietės, makšties ar kitų sričių plyšimai, sunkesni pažeidimai gydomi chirurgiškai.


3. Kaulų ir sąnarių gydymas – esant lūžiams ar išnirimams, taikomas imobilizavimas ir reabilitacija.


4. Skausmo malšinimas – skiriami tinkami vaistai bei rekomenduojamos higienos ir poilsio priemonės.


5. Naujagimio gyvybinių funkcijų palaikymas – stebėjimas, kvėpavimo ir mitybos užtikrinimas.


6. Minkštųjų audinių ir odos pažeidimų priežiūra – paviršinės traumos dažnai gyja savaime, taikomos vietinės priemonės.


7. Kaulų lūžių gydymas naujagimiui – imobilizacija, užtikrinant patogią ir saugią padėtį.


8. Nervų pažeidimų reabilitacija – kineziterapija, specializuota terapija, prireikus ilgalaikis stebėjimas.

Gimdymo trauma gali sukelti įvairias komplikacijas, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, vietos ir sunkumo.

Viena iš galimų pasekmių yra ilgalaikis skausmas dubens, tarpvietės ar kitose pažeistose srityse, kuris gali trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Dėl audinių ar organų sužalojimo gali išsivystyti šlapimo ar išmatų nelaikymas, susijęs su raumenų ar nervų pažeidimu.

Kai kuriais atvejais trauma sukelia randėjimą ir audinių elastingumo sumažėjimą, kas gali turėti įtakos būsimam gimdymui ar lytinei funkcijai.

Infekcija yra dar viena rizika – ji gali pasireikšti, jei žaizdos neužgyja tinkamai.

Naujagimiui komplikacijos gali apimti motorikos sutrikimus dėl nervų pažeidimo, kaulų gijimo problemas ar net ilgalaikius raidos sutrikimus, jei trauma paveikė gyvybiškai svarbias sistemas.

Kai kuriais atvejais tiek motina, tiek vaikas gali patirti psichologinį poveikį, pavyzdžiui, nerimą ar potrauminio streso simptomus, susijusius su gimdymo patirtimi.

Gimdymo traumos ne visada galima visiškai išvengti, tačiau tinkamas pasiruošimas ir medicininė priežiūra gali žymiai sumažinti jos riziką.

Svarbu planuoti nėštumą ir reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų laiku nustatyti galimi rizikos veiksniai, tokie kaip siauras dubuo ar didelis vaisius.

Gimdymo metu naudinga užtikrinti tinkamą vaisiaus padėties stebėjimą ir, jei reikia, koreguoti jo padėtį.

Akušeriai gali pasirinkti mažiau invazines priemones ir taikyti intervencijas tik tada, kai jos būtinos, taip sumažinant audinių pažeidimo tikimybę.

Motinai pravartu stiprinti dubens dugno raumenis dar nėštumo metu, kad jie būtų atsparesni tempimui.

Be to, gimdymo metu svarbi kontroliuojama stūmimo technika ir gydytojo nurodymų laikymasis, kad audiniai spėtų prisitaikyti prie vaisiaus slinkimo.

Kai kuriais atvejais, įvertinus riziką, planuotas cezario pjūvis gali būti saugesnė alternatyva.