Gonorėja

1. Užsikrėtimas – bakterijos Neisseria gonorrhoeae perduodamos lytinių santykių metu su užsikrėtusiu asmeniu.


2. Bakterijų prisitvirtinimas ir dauginimasis – bakterijos patenka į gleivines (šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiąją žarną, ryklę, akis) ir greitai dauginasi.


3. Vietinis uždegimas – infekcija sukelia gleivinės sudirginimą, paraudimą, išskyras ir kitus uždegiminius požymius.


4. Plitimas organizme – negydoma gonorėja gali plisti į mažojo dubens organus, sąnarius ar kraują.


5. Galimas besimptomis nešiojimas – infekcija kartais nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus ją gali platinti to nežinodamas.

• Lytinis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu – pagrindinis gonorėjos atsiradimo kelias yra vaginalinis, analinis ar oralinis seksas su infekuotuoju.


• Neapsaugoti lytiniai santykiai – prezervatyvų nenaudojimas padidina infekcijos perdavimo riziką.


• Dažna partnerių kaita – kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti.


• Lytiniai santykiai be žinojimo apie partnerio sveikatą – infekcija dažnai plinta tarp asmenų, kurie nežino, kad yra užsikrėtę.


• Bendras informacijos trūkumas apie lytiškai plintančias ligas – žinių stoka ir nepakankama profilaktika prisideda prie gonorėjos plitimo.

• Skausmingas šlapinimasis


• Išskyros iš šlaplės ar makšties


• Pilvo apačios skausmas


• Kraujavimas tarp mėnesinių


• Skausmas lytinių santykių metu


• Išangės niežėjimas ar išskyros


• Gerklės skausmas


• Akių paraudimas ar pūliavimas

1. Tepinėlio mikroskopija – išskyros iš šlaplės, makšties ar gimdos kaklelio tiriamos mikroskopu.


2. Bakteriologinis pasėlis – mėginys pasėjamas specialioje terpėje, kad būtų galima išauginti gonorėjos bakterijas.


3. PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas – labai tikslus testas, nustatantis bakterijų DNR šlapime ar išskyrose.


4. Šlapimo tyrimas – dažniausiai taikomas vyrams, aptinkant infekciją be invazinio mėginio ėmimo.


5. Tyrimai iš gerklės, tiesiosios žarnos ar akių – atliekami esant infekcijos požymiams šiose vietose.

1. Antibiotikai – pagrindinis gydymo būdas yra gydytojo paskirti antibiotikai, dažniausiai vienkartinė injekcija ir/arba geriamos tabletės.


2. Partnerių gydymas – gydomi ir lytiniai partneriai, net jei neturi simptomų, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.


3. Lytinių santykių vengimas – rekomenduojama vengti lytinių santykių iki visiško pasveikimo.


4. Pakartotiniai tyrimai – po gydymo gali būti atliekamas kontrolinis tyrimas, siekiant įsitikinti, kad infekcija išnyko.

Svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau ir tiksliai laikytis gydytojo nurodymų.

Gonorėja, jei negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios paveikia tiek moterų, tiek vyrų sveikatą. Moterims gonorėja gali išplisti į vidinius lytinius organus ir sukelti dubens uždegiminę ligą, kuri padidina nevaisingumo riziką, gali sukelti negimdinį nėštumą ar lėtinius pilvo skausmus. Vyrams infekcija gali sukelti sėklidžių ar prostatos uždegimą, kuris taip pat gali baigtis vaisingumo sutrikimais.

Abiem lytims gonorėja gali sukelti infekcijos išplitimą kraujyje – tai reta, bet pavojinga būklė, vadinama diseminuota gonokokinė infekcija, kuri gali pasireikšti odos bėrimais, sąnarių skausmais ar karščiavimu. Negydoma gonorėja taip pat gali padidinti riziką užsikrėsti ŽIV.

• Naudoti prezervatyvus – tinkamas ir nuoseklus prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu sumažina užsikrėtimo riziką.


• Turėti vieną, patikimą lytinį partnerį – abipusiai ištikimi santykiai su patikrintu partneriu padeda išvengti infekcijų.


• Vengti atsitiktinių lytinių santykių – mažiau partnerių reiškia mažesnę riziką.


• Reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių ligų – ypač jei keičiasi partneriai ar jau pasireiškia įtartini simptomai.


• Vengti lytinių santykių su asmenimis, kurių sveikatos būklė nežinoma – saugumas prasideda nuo atsakingų sprendimų.


• Šviestis apie lytiškai plintančias ligas – žinios padeda priimti atsakingus sprendimus dėl savo sveikatos.

Laikantis šių priemonių galima gerokai sumažinti riziką užsikrėsti gonorėja.