Hipotireozė

1. Pradinė stadija – skydliaukė dar gamina pakankamą hormonų kiekį, tačiau jos funkcija jau pradeda silpnėti.


2. Kompensacijos stadija – skydliaukė dirba intensyviau, kad palaikytų normalią hormonų koncentraciją, todėl trūkumas dar nepasireiškia.


3. Subklinikinė hipotireozė – hormonų gamyba mažėja, kraujo tyrimuose matomi pokyčiai, bet ryškūs požymiai dar nepastebimi.


4. Išreikšta hipotireozė – skydliaukė nebegamina pakankamo kiekio hormonų, organizmo poreikiai nebesubalansuojami.


5. Ilgalaikė eiga – ilgai trunkantis hormonų trūkumas paveikia įvairias organizmo funkcijas ir sistemas.

• Autoimuniniai procesai – dažniausiai Hashimoto tiroiditas, kai imuninė sistema pažeidžia skydliaukės ląsteles.


• Chirurginis skydliaukės pašalinimas – visa ar dalis liaukos pašalinama dėl ligų ar navikų.


• Radiojodo terapija – skirta hipertiroidizmui ar vėžiui gydyti, bet sunaikina dalį skydliaukės audinio.


• Įgimtas skydliaukės nepakankamumas – liauka nesusiformuoja arba funkcionuoja nepakankamai nuo gimimo.


• Vaistų poveikis – tam tikri vaistai (pvz., ličio preparatai, amiodaronas) gali slopinti skydliaukės veiklą.


• Jodo trūkumas arba perteklius – jodas būtinas hormonų gamybai, bet jo disbalansas trikdo liaukos darbą.


• Hipofizės ar pagumburio ligos – šie organai reguliuoja skydliaukės veiklą, todėl jų pažeidimai sukelia antrinę hipotireozę.

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka


• Svorio padidėjimas nepakeitus mitybos ar fizinio aktyvumo


• Šalčio netoleravimas, nuolatinis šalčio pojūtis


• Sausa, šiurkšti oda ir trapūs plaukai, galimas plaukų slinkimas


• Lėtas širdies ritmas (bradikardija)


• Patinęs veidas, paburkę vokai


• Lėtas kalbėjimas, sulėtėjusi reakcija


• Užkimęs balsas


• Vidurių užkietėjimas


• Atminties sutrikimai, koncentracijos sunkumai


• Nerimo stoka, apatija arba depresija


• Moterims – menstruacijų ciklo sutrikimai

1. TSH (tirotropinis hormonas) – jautriausias tyrimas skydliaukės funkcijai įvertinti.


2. Laisvasis T4 (FT4) – parodo pagrindinio skydliaukės hormono kiekį kraujyje.


3. Laisvasis T3 (FT3) – kartais tiriamas, nors hipotireozėje dažniausiai sumažėja vėliau.


4. Antikūnai prieš TPO (anti-TPO) – padeda nustatyti autoimuninį skydliaukės uždegimą (Hashimoto tiroiditą).


5. Antikūnai prieš tireoglobuliną (anti-TG) – papildomas autoimuninės kilmės tyrimas.

Papildomai gali būti atliekami:

1. Kraujo bendrieji ir biocheminiai tyrimai (pvz., lipidograma), nes hormonų trūkumas veikia medžiagų apykaitą.


2. Skydliaukės ultragarsinis tyrimas – įvertinamas organo dydis, struktūra, mazgai ar uždegimo požymiai.

Hipotireozė gydoma pakaitine skydliaukės hormonų terapija, kurios tikslas – atstatyti normalų hormonų kiekį organizme ir palaikyti tinkamą medžiagų apykaitos veiklą. Pagrindiniai gydymo principai:

1. Levotiroksinas (L-tiroksinas, T4) – sintetinis skydliaukės hormonas, kuris kasdien vartojamas tablečių forma.


2. Individualiai parenkama dozė – nustatoma pagal paciento amžių, kūno svorį, bendrą sveikatos būklę ir kraujo tyrimų rezultatus.


3. Nuolatinė kontrolė – reguliariai tikrinamas TSH (ir kartais FT4) kiekis, kad dozė būtų tinkama.


4. Viso gyvenimo gydymas – daugeliu atvejų hipotireozė yra lėtinė, todėl pakaitinė terapija tęsiama nuolat.


5. Gyvensenos rekomendacijos – nors dieta ar papildai nepakeičia hormonų terapijos, svarbu palaikyti sveiką mitybą, pakankamą jodo kiekį ir vengti savarankiško vaistų nutraukimo.

Negydoma ar ilgą laiką besitęsianti hipotireozė gali sukelti įvairias komplikacijas.

Viena dažniausių – širdies ir kraujagyslių komplikacijos, kurios pasireiškia padidėjusiu cholesterolio kiekiu, aterosklerozės progresavimu ir padidėjusia širdies ligų rizika. Moterims gali išsivystyti nevaisingumas ir nėštumo komplikacijos, nes sutrinka vaisingumas, o nėštumo metu didėja persileidimo ar vaisiaus vystymosi sutrikimų tikimybė.

Negydoma hipotireozė taip pat gali lemti psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar atminties bei dėmesio susilpnėjimas. Ilgainiui dėl nuolatinės TSH stimuliacijos išsivysto goiteris (struma), kai padidėja skydliaukė. Retais atvejais, kai liga yra labai pažengusi, gali išsivystyti pavojinga gyvybei būklė – hipotireozinė koma (miksedeminė koma), pasireiškianti sąmonės sutrikimu, kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu.

Vaikams, sergantiems įgimta hipotireoze, laiku nediagnozuota liga gali sukelti rimtą komplikaciją – fizinio ir protinio vystymosi sutrikimus.

Hipotireozės visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač jei ji susijusi su autoimuninėmis ligomis ar įgimtais sutrikimais, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką. Labai svarbu užtikrinti pakankamą jodo kiekį maiste, nes jis būtinas skydliaukės hormonų gamybai.

Kai kuriais atvejais padeda reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai, ypač jei šeimoje yra buvę skydliaukės ligų. Taip pat rekomenduojama atsakingai vartoti vaistus, kurie gali veikti skydliaukę, nes kai kurie preparatai gali lemti jos funkcijos sutrikimą – todėl būtina vaistų vartojimo priežiūra.

Nėštumo metu ypatingai svarbi skydliaukės sveikatos kontrolė, nes tiek jodo, tiek hormonų trūkumas gali paveikti vaisiaus vystymąsi. Galiausiai, bendras organizmo stiprinimas – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir streso valdymas – padeda palaikyti bendrą endokrininės sistemos pusiausvyrą ir mažina hipotireozės riziką.