Hodžkino limfoma

1. Genetinis ar imuninės sistemos pakitimas – dėl neaiškių priežasčių tam tikri limfocitai (dažniausiai B ląstelės) pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis.


2. Piktybinių ląstelių kaupimasis limfmazgiuose – susidarę navikiniai limfocitai kaupiasi viename ar keliuose limfmazgiuose.


3. Reed–Sternberg ląstelių atsiradimas – specifinės, tik Hodžkino limfomai būdingos milžiniškos ląstelės aptinkamos mikroskopiškai.


4. Limfmazgių padidėjimas – limfmazgiai pradeda didėti, bet dažniausiai būna neskausmingi, ypač kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje.


5. Ligos plitimas į kitus limfmazgius ar organus – per limfinę ar kraujotakos sistemą liga gali plisti į blužnį, kepenis, kaulų čiulpus ar plaučius.


6. Bendros organizmo reakcijos – ilgainiui dėl piktybinių ląstelių įtakos atsiranda sisteminiai simptomai, tokie kaip svorio kritimas, karščiavimas ar prakaitavimas.

Hodžkino limfoma dažniausiai vystosi palaipsniui, todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į nuolatinį limfmazgių padidėjimą ar bendrą silpnumą.

• Genetiniai pakitimai – tam tikri paveldimi arba atsitiktiniai DNR pokyčiai lemia piktybinį limfocitų virtimą.


• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su susilpnėjusia imunine sistema (pvz., po organų transplantacijos ar sergant ŽIV) turi didesnę riziką.


• Epstein–Barr virusas (EBV) – infekcija šiuo virusu, kuris taip pat sukelia mononukleozę, siejama su didesne Hodžkino limfomos rizika.


• Paveldimumas – retais atvejais šeimos istorija gali turėti įtakos polinkiui sirgti šia liga.


• Amžius ir lytis – liga dažniau pasireiškia dviem amžiaus grupėms: 18–35 m. ir vyresniems nei 55 metų, šiek tiek dažniau – vyrams.

Tiksli Hodžkino limfomos priežastis dažnai lieka neaiški, tačiau manoma, kad ligą sukelia kelių veiksnių derinys, susijęs su genetika, virusais ir imuninės sistemos atsaku.

• Padribę, neskausmingi padidėję limfmazgiai, dažniausiai kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje


• Nuolatinis nuovargis


• Nepaaaiškinamas svorio kritimas


• Ilgalaikis karščiavimas be aiškios priežasties


• Naktinis prakaitavimas


• Niežulys visame kūne


• Kosulys, dusulys ar skausmas krūtinėje, jei pažeisti krūtinės limfmazgiai


• Padidėjęs jautrumas alkoholiui – kai kurie žmonės jaučia skausmą padidėjusiuose limfmazgiuose pavartojus alkoholio

1. Fizinė apžiūra – įvertinami padidėję limfmazgiai, blužnis ar kepenys.


2. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB), kepenų, inkstų funkcijos rodikliai, LDH (padidėja esant navikams).


3. Limfmazgio biopsija – paimamas visas arba dalis padidėjusio limfmazgio ir tiriamas mikroskopiškai, ieškant Reed–Sternberg ląstelių.


4. Kaulų čiulpų tyrimas – atliekamas siekiant nustatyti, ar liga išplitusi į kaulų čiulpus.


5. Krūtinės ląstos ir pilvo ultragarsas arba rentgenograma – įvertinami limfmazgiai ar organai krūtinės ir pilvo srityje.


6. Kompiuterinė tomografija (KT) – naudojama limfomos išplitimo įvertinimui įvairiose kūno vietose.


7. Pozitronų emisijos tomografija (PET) – parodo aktyvius ligos židinius visame organizme, ypač naudinga gydymo efektyvumui vertinti.


8. Imunohistocheminiai tyrimai – atliekami paimtame limfmazgių audinyje, kad būtų patvirtinta tiksli limfomos rūšis.

Limfmazgio biopsija yra svarbiausias diagnostinis tyrimas, o likusieji padeda nustatyti ligos stadiją ir suplanuoti tinkamą gydymą.

Hodžkino limfoma gydoma individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, plitimą ir paciento bendrą būklę. Gydymas dažniausiai yra sėkmingas, ypač jei liga diagnozuojama anksti. Štai kaip vyksta gydymas:

1. Chemoterapija – pagrindinis gydymo metodas. Skiriami specifiniai vaistų deriniai (pvz., ABVD protokolas), kurie naikina navikines ląsteles. Kursų kiekis priklauso nuo ligos išplitimo.


2. Spindulinė terapija – taikoma kai kuriais atvejais kartu su chemoterapija, dažniausiai jei pažeisti lokalizuoti limfmazgiai ar likę ligos židiniai po chemoterapijos.


3. Tikslinė terapija – naujesni vaistai (pvz., brentuksimabas vedotinas ar PD-1 inhibitoriai) skiriami, jei liga neatsako į įprastą gydymą arba atsinaujina.


4. Kraujo kamieninių ląstelių transplantacija – taikoma pažengusiais ar atkryčio atvejais. Dažniausiai atliekama autologinė transplantacija (panaudojamos paties paciento ląstelės).


5. Palaikomasis gydymas – apima infekcijų prevenciją, kraujo komponentų papildymą, mitybos ir psichologinę pagalbą.

Svarbu nuolatinė gydytojų stebėsena, nes po gydymo būtina sekti, ar liga neatsinaujina, ir laiku imtis veiksmų, jei taip atsitiktų. Hodžkino limfoma yra viena geriausiai gydomų onkologinių ligų – ypač jei ji nustatoma anksti ir gydoma kompleksiškai.

Hodžkino limfoma gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios susijusios tiek su pačia liga, tiek su gydymo poveikiu. Viena pagrindinių komplikacijų – imuninės sistemos susilpnėjimas, kadangi limfoma pažeidžia limfocitus, atsakingus už kovą su infekcijomis. Dėl to padidėja infekcijų rizika, ypač gydymo metu, kai imunitetas dar labiau slopinamas chemoterapija ar spinduline terapija.

Taip pat gali atsirasti anemija, trombocitopenija ar leukopenija, nes liga arba gydymas veikia kaulų čiulpų funkciją. Pažengusios limfomos atveju piktybiniai procesai gali išplisti į kepenis, blužnį, kaulų čiulpus ar plaučius, pažeisdami šių organų veiklą. Jei ligos židiniai susidaro krūtinės srityje, gali sutrikti kvėpavimas dėl spaudimo į plaučius ar kvėpavimo takus.

Ilgalaikės komplikacijos gali būti susijusios su gydymu – po chemoterapijos ar spindulinės terapijos padidėja antrinių navikų rizika, pavyzdžiui, leukemijos ar krūties vėžio. Kai kurie vaistai ir procedūros taip pat gali turėti įtakos širdies ir plaučių veiklai, ypač jei spinduliuota krūtinės sritis. Jaunesniems pacientams reikšminga komplikacija – galimas nevaisingumas, jei gydymas paveikia lytines ląsteles.

Nors dauguma komplikacijų yra valdomos arba išvengiamos, labai svarbu, kad pacientai būtų nuolat stebimi ir reguliariai tikrinami, siekiant užkirsti kelią ilgalaikiams padariniams ar juos laiku suvaldyti.

Specifinės profilaktikos priemonės, visiškai apsaugančios nuo Hodžkino limfomos, šiuo metu nėra žinomos, nes tiksli šios ligos priežastis nėra aiški. Tačiau galima sumažinti riziką ir išlikti budriems dėl ankstyvų požymių, ypač jei priklausote rizikos grupei.

Svarbu stiprinti imuninę sistemą, palaikant sveiką gyvenimo būdą – subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, pakankamą miegą ir vengiant žalingų įpročių, ypač rūkymo. Reikėtų vengti kontaktų su infekcinėmis ligomis, kurios gali išprovokuoti imuninės sistemos sutrikimus, įskaitant Epstein–Barr virusą, kuris siejamas su padidėjusia limfomos rizika.

Asmenims, turintiems nusilpusią imuninę sistemą dėl ligos ar gydymo (pvz., po transplantacijos ar sergant ŽIV), labai svarbu laiku gydyti infekcijas, reguliariai tikrintis sveikatą ir vykdyti gydytojų nurodymus.

Ankstyvas kreipimasis į gydytoją, jei pastebite padidėjusius limfmazgius, nuolatinį nuovargį, karščiavimą ar svorio kritimą, gali padėti greitai nustatyti ligą ir užkirsti kelią jos progresavimui.

Nors Hodžkino limfomos visiškai išvengti neįmanoma, sveikas gyvenimo būdas, stipri imuninė sistema ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams yra geriausia apsauga nuo sunkių ligos formų.