Inkstų vėžys

Onkologinės
Inkstų vėžys – tai piktybinis navikas, kuris vystosi inkstų audiniuose ir gali sutrikdyti jų funkciją, dažniausiai diagnozuojamas suaugusiems.
crystal light | Shutterstock

Inkstų vėžys – kas tai?

Inkstų vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystantis inkstų parenchimo ląstelėse, dažniausiai iš epiteliinių ląstelių, sudarančių inkstų kanalėlius.



Šis navikas gali augti lokaliai, pažeisti inksto audinius ir plisti į aplinkinius organus bei limfmazgius.



Inkstų vėžys yra viena iš dažniausių urologinių onkologinių ligų, dažniausiai diagnozuojama suaugusiesiems, ypač vyresniame amžiuje.



Liga gali būti įvairių histologinių tipų, iš kurių dažniausias yra inkstų ląstelių vėžys (renal cell carcinoma).



Naviko augimas ir plitimas gali paveikti inkstų funkciją, o negydomas vėžys gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs ligos prognozei.


Inkstų vėžio atsiradimo eiga

Inkstų vėžio atsiradimo eiga prasideda nuo genetinių ar aplinkos veiksnių sukeltų ląstelių pakitimų inkstų audiniuose.




  1. Ląstelių mutacija – genetiniai pakitimai lemia ląstelių nekontroliuojamą dauginimąsi.

  2. Naviko formavimasis – pakitusios ląstelės susikaupia ir sudaro naviką inkstuose.

  3. Lokali invazija – navikas plečiasi į gretimus inksto audinius ir kraujagysles.

  4. Metastazavimas – vėžio ląstelės plinta per kraują ar limfą į kitus organus (pvz., plaučius, kaulus, kepenis).

  5. Organų funkcijos sutrikimas – auglys ir metastazės trukdo normaliai inkstų ir kitų organų veiklai.

  6. Ligos progresavimas – be gydymo, liga sparčiai progresuoja, gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.


Kodėl atsiranda inkstų vėžys?


  • Genetiniai veiksniai – paveldimos mutacijos ar šeiminė polinkis gali padidinti riziką.

  • Rūkymas – didina vėžio riziką, nes sukelia ląstelių pažeidimus.

  • Nutukimas – susijęs su hormoniniais ir metaboliniais pokyčiais, skatinančiais vėžio vystymąsi.

  • Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali prisidėti prie inkstų pažeidimų ir vėžio rizikos.

  • Ilgalaikis cheminių medžiagų poveikis – kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis (pvz., arseniku, kai kuriais pramoniniais tirpikliais).

  • Lėtinės inkstų ligos – ilgalaikis inkstų funkcijos sutrikimas gali padidinti vėžio riziką.

  • Amžius ir lytis – dažniau serga vyresni vyrai.


Inkstų vėžio simptomai


  • Kraujas šlapime (hematurija) – dažnas simptomas, kai atsiranda šlapimo spalvos pakitimai.

  • Pilvo arba nugaros skausmas – skausmas, kuris gali būti nuolatinis ar periodiškas.

  • Guzelis pilvo ar šoninės srities srityje – matomas ar apčiuopiamas patinimas.

  • Svorio kritimas – nepagrįstas svorio sumažėjimas.

  • Bendras silpnumas ir nuovargis – dažnas bendras negalavimas.

  • Karščiavimas be aiškios priežasties – dažnai ilgalaikis.

  • Padidėję limfmazgiai – jei vėžys išplitęs į limfinius audinius.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant inkstų vėžį?


  1. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – pirminis tyrimas inkstų audiniams įvertinti.

  2. Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia išsamią informaciją apie naviko dydį, vietą ir išplitimą.

  3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama, jei reikia papildomos informacijos ar kontrasto netoleravimo atveju.

  4. Šlapimo tyrimas – vertina kraujo buvimą šlapime ir kitus pakitimus.

  5. Kraujo tyrimai – įvertina bendrą būklę, kepenų ir inkstų funkciją.

  6. Biopsija – kartais atliekama norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko tipą, tačiau ne visuomet būtina.

  7. Plaučių rentgeno nuotrauka – skirta įvertinti galimą metastazių plitimą.


Kaip gydomas inkstų vėžys?

Inkstų vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko dydžio ir paciento bendros būklės, tačiau pagrindinės gydymo galimybės yra šios:




  1. Chirurginis gydymas – dažniausiai atliekama dalinė arba visiška inksto pašalinimo operacija (nefrektomija). Tai pagrindinis gydymo būdas ankstyvose stadijose.

  2. Tikslo terapija – naudojama pažengusiems ar metastazavusiems atvejams, šie vaistai slopina vėžio ląstelių augimą ir kraujotaką.

  3. Imunoterapija – skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis.

  4. Radioterapija – dažnai taikoma simptominiam gydymui arba metastazių mažinimui.

  5. Stebėjimas (aktyvus laukimas) – kai kuriems pacientams, ypač vyresniems, su mažais navikais, gali būti taikomas švelnus stebėjimas be aktyvaus gydymo.



Gydymo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir turi būti parinktas individualiai gydytojo.


Kokias komplikacijas gali sukelti inkstų vėžys?

Pirmiausia, navikas gali plisti į aplinkinius audinius ir organus, sukeldamas lokalų pažeidimą ir funkcijų sutrikimą.



Kita svarbi komplikacija yra metastazavimas, kai vėžio ląstelės išplitusios į kitus organus, pvz., plaučius, kepenis ar kaulus, smarkiai pablogina prognozę.



Dėl naviko augimo gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas arba kraujotakos sutrikimai.



Taip pat gali atsirasti hemoragijos (kraujavimai) naviko viduje arba išorėje, kurie gali būti gyvybei pavojingi.



Galiausiai, sunki ligos eiga ir komplikacijos gali lemti bendrą organizmo išsekimą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.


Kaip išvengti inkstų vėžio?

Svarbu vengti rūkymo, kuris yra vienas pagrindinių inkstų vėžio rizikos veiksnių.



Būtina palaikyti sveiką kūno svorį ir vengti nutukimo, nes tai gali sumažinti ligos riziką.



Rekomenduojama kontroliuoti kraujospūdį, nes hipertenzija gali prisidėti prie inkstų pažeidimų ir vėžio vystymosi.



Taip pat reikėtų riboti cheminių medžiagų poveikį, ypač jei dirbate su potencialiai kancerogeninėmis medžiagomis, ir laikytis saugos priemonių.



Ypač svarbus patarimas – reguliariai atlikti sveikatos patikras, ypač jei turite šeimos anamnezę arba kitų rizikos veiksnių.



Galiausiai, svarbu propaguoti sveiką gyvenseną – subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir streso valdymą.



Šių priemonių laikymasis gali ženkliai sumažinti inkstų vėžio riziką.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas