Iššutimas

1. Drėgmės kaupimasis: oda ilgą laiką būna veikiama prakaito, šlapimo, seilių ar kitų skysčių, ypač odos raukšlėse.


2. Trintis: dėl judėjimo ar odos kontaktavimo viena su kita atsiranda nuolatinė trintis, kuri silpnina apsauginį odos sluoksnį.


3. Odos dirginimas: apsauginis barjeras pažeidžiamas, oda parausta, tampa jautri ir pradeda dirginti.


4. Uždegimas: jei iššutimas nenumalšinamas laiku, gali išsivystyti uždegiminė reakcija – oda gali parausti dar stipriau, patinti, pasidaryti šlapiuojanti.


5. Galimos infekcijos: pažeistoje odoje gali lengvai daugintis bakterijos ar grybeliai, dar labiau pablogindami būklę.

• Prakaitavimas: gausus prakaitas sudaro drėgną aplinką, kuri minkština ir dirgina odą.


• Trintis: odos trynimasis tarpusavyje ar su drabužiais pažeidžia apsauginį odos sluoksnį.


• Prasta higiena: nepakankamas odos valymas ar sausinimas sudaro sąlygas dirginimui.


• Per ankšti ar nepralaidūs drabužiai: sulaiko šilumą ir drėgmę.


• Nutukimas: dėl padidėjusių odos raukšlių dažniau kaupiasi prakaitas ir trintis.


• Kūdikių sauskelnių naudojimas: šlapimas, išmatos ir drėgmė ilgą laiką veikia jautrią kūdikio odą.

• Paraudusi, sudirgusi oda


• Deginimo ar perštėjimo pojūtis


• Odos drėgnumas ar šlapiavimas


• Niežulys ar jautrumas liečiant


• Lengvas patinimas pažeistoje vietoje


• Nemalonus kvapas (jei prisideda infekcija)


• Įtrūkimai ar šašai sunkesniais atvejais

1. Odos sausinimas ir vėdinimas: svarbu reguliariai valyti ir sausinti pažeistas vietas, vengti drėgmės kaupimosi.


2. Tinkama higiena: švelnus odos prausimas su vandeniu ir švelniais, neagresyviais valikliais.


3. Apsauginiai kremai ar tepalai: naudojami cinko oksido, pantenolio ar vazelino pagrindu, kurie apsaugo odą nuo trinties ir drėgmės.


4. Prakaitavimo mažinimas: dėvėti laisvus, kvėpuojančius drabužius iš natūralių medžiagų.


5. Priešuždegiminiai ar priešgrybeliniai tepalai: jei iššutimas sudirgintas ar prisideda infekcija (gydytojo rekomendacija).


6. Sauskelnių keitimas (kūdikiams): dažnas ir reguliarus, kad oda kuo trumpiau kontaktuotų su šlapimu ar išmatomis.

Trumpai: gydymas paremtas švara, sausa oda ir apsauga nuo dirginimo, o jei reikia – papildomais medikamentais infekcijai ar uždegimui mažinti.

Iššutimas, nors dažniausiai yra lengvas ir paviršinis odos pažeidimas, gali sukelti komplikacijų, jei nėra laiku gydomas ar tinkamai prižiūrimas.

Laikui bėgant sudirgusi ir drėgna oda tampa pažeidžiama, todėl gali atsirasti antrinės infekcijos, ypač grybelinės ar bakterinės.

Oda gali pradėti šlapiuoti, patinti, gali atsirasti pūlinukų, įtrūkimų ar šlapiuojančių opelių, kurios gyja ilgai ir sukelia skausmą.

Negydomas iššutimas gali tapti lėtinis, nuolat pasikartojantis, o kai kuriais atvejais – sukelti stipresnį uždegimą ar net egzemą.

Kūdikiams ir gulintiems pacientams komplikacijos gali sukelti vystymosi ar mobilumo diskomfortą, o sunkesniais atvejais – odos pragulas.

Iššutimo galima išvengti užtikrinant tinkamą odos higieną, sausumą ir prevencinę priežiūrą, ypač tose vietose, kur oda linkusi trintis ar kaupti drėgmę.

Labai svarbu kasdien švelniai plauti ir gerai nusausinti odą, ypač odos raukšlėse, kur kaupiasi prakaitas ar šiluma.

Reikėtų dėvėti laisvus, kvėpuojančius drabužius iš natūralių audinių, vengiant sintetinių ir aptemptų, kurie sulaiko drėgmę ir skatina trintį.

Profilaktiškai naudingi apsauginiai kremai – su cinku, vazelinu ar pantenoliu, kurie padeda sumažinti trintį ir apsaugo odą nuo dirgiklių.

Karštomis dienomis ar aktyviai judant būtina sumažinti prakaitavimą – keisti drabužius, naudoti sugeriančius įklotus ar talką (jei neturite jautrios odos).

Taip pat svarbu vengti ilgalaikio odos sąlyčio su drėgme, ypač kūdikiams ar gulintiems pacientams – būtina reguliariai keisti sauskelnes ar sausinamuosius įklotus.

Galiausiai – būtina stebėti odos būklę, ir vos pastebėjus paraudimą, perštėjimą ar nemalonų pojūtį, nedelsti imtis priemonių.