Kaulų navikai

1. Ląstelių pokyčiai – kaulo audinio ląstelėse įvyksta genetiniai ar molekuliniai pakitimai, dėl kurių sutrinka įprasta jų dalijimosi ir žuvimo pusiausvyra.


2. Nekontroliuojamas dauginimasis – pakitusios ląstelės pradeda sparčiai daugintis, formuodamos audinio perteklių.


3. Audinio struktūros pakitimas – navikas keičia kaulo mikrostruktūrą, gali pakeisti jo formą ar tankį.


4. Pirminis ar antrinis vystymasis – navikas gali kilti tiesiogiai kaulo audinyje (pirminis) arba atsirasti dėl kitur organizme susiformavusio naviko išplitimo į kaulus (antrinis, metastazinis).


5. Tolimesnė raida – gerybiniai navikai auga vietoje, o piktybiniai gali įsiskverbti į aplinkinius audinius ir plisti toliau.

Kaulų navikai atsiranda dėl to, kad sutrinka kaulo audinio ląstelių augimo ir žuvimo pusiausvyra.

Šią pusiausvyros netektį lemia įvairūs veiksniai, kurie gali būti:

• Genetiniai pakitimai – paveldimi arba įgyti DNR pažeidimai, keičiantys ląstelių dauginimosi kontrolę.


• Chromosomų struktūros sutrikimai – netikslus genetinės medžiagos persitvarkymas.


• Įgyti molekuliniai pokyčiai – ląstelių veiklą reguliuojančių baltymų ar signalinių kelių sutrikimai.


• Navikinių ląstelių išplitimas iš kitų organų – antriniai (metastaziniai) navikai kauluose, kai piktybinės ląstelės atkeliauja kraujo ar limfos keliu.

Svarbu žinoti, kad kaulų navikai gali atsirasti tiek be aiškios priežasties, tiek dėl kelių veiksnių sąveikos.

• Skausmas kaulo srityje – dažnai stiprėjantis naktį ar fizinio krūvio metu.


• Patinimas arba gumbas – matomas ar juntamas naviko vietoje.


• Judesių apribojimas – kai navikas pažeidžia sąnario sritį ar aplinkinius audinius.


• Silpnesnis kaulas – gali lūžti dėl menkos traumos (patologinis lūžis).


• Bendras nuovargis ir silpnumas – ypač esant piktybiniams navikams.

1. Rentgenograma – pradinė kaulo struktūros įvertinimo priemonė.


2. Kompiuterinė tomografija – detalesniam kaulo ir aplinkinių audinių vaizdavimui.


3. Magnetinio rezonanso tomografija – naviko išplitimui į minkštuosius audinius nustatyti.


4. Kaulų scintigrafija – kitų galimų pažeidimų paieškai.


5. Pozitronų emisijos tomografija – naviko aktyvumui ir išplitimui įvertinti.


6. Kraujo tyrimai – bendros būklės ir navikinių žymenų vertinimui.


7. Biopsija – audinio mėginio paėmimas ir mikroskopinis naviko rūšies nustatymas.

1. Chirurginis gydymas – naviko pašalinimas kartu su dalimi sveiko audinio, kartais atliekama kaulo rekonstrukcija ar protezavimas.


2. Chemoterapija – vaistų terapija, skirta piktybinėms naviko ląstelėms sunaikinti, gali būti taikoma prieš ir po operacijos.


3. Spindulinė terapija – jonizuojančios spinduliuotės naudojimas naviko ląstelėms naikinti, ypač kai operacija negalima.


4. Tikslinė ir imunoterapija – nauji metodai, veikiantys specifinius naviko augimo mechanizmus arba aktyvuojantys imuninę sistemą.


5. Paliatyvus gydymas – skirtas simptomams mažinti ir gyvenimo kokybei gerinti, kai visiškas išgydymas neįmanomas.

Kaulų navikai gali sukelti įvairias komplikacijas, priklausomai nuo jų pobūdžio, dydžio ir išplitimo.

Viena dažniausių yra patologiniai kaulų lūžiai, kai dėl naviko susilpnėjęs kaulas lūžta net ir esant nedidelei traumai.

Kitas galimas padarinys – kaulo deformacijos, atsirandančios dėl ilgalaikio kaulo struktūros pažeidimo ar augimo pokyčių.

Navikui plintant į aplinkinius audinius, gali pasireikšti judėjimo ir funkcijos sutrikimai, ypač jei pažeidžiami sąnariai ar raumenys.

Piktybiniai kaulų navikai gali lemti metastazes – navikinių ląstelių išplitimą į kitus organus, dažniausiai plaučius ar kitus kaulus.

Be to, dėl naviko progresavimo gali išsivystyti lėtiniai skausmai bei bendros organizmo būklės silpnėjimas.

Visiškai išvengti kaulų navikų nėra įmanoma, tačiau galima sumažinti jų atsiradimo riziką taikant sveikos gyvensenos principus ir vengiant žinomų rizikos veiksnių.

Svarbu palaikyti subalansuotą mitybą, kurioje netrūktų kalcio, vitamino D ir kitų kaulams reikalingų medžiagų.

Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti kaulų stiprumą ir bendrą organizmo atsparumą.

Rekomenduojama vengti kenksmingų cheminių medžiagų ir jonizuojančios spinduliuotės poveikio, ypač be būtinos medicininės priežasties.

Labai svarbi yra paveldimų ligų kontrolė – šeimos nariams esant polinkiui į kaulų navikus, reikėtų atlikti profilaktinius tyrimus.

Galiausiai, būtina laiku gydyti kaulų traumų ir kitų kaulų ligų padarinius, nes ilgalaikiai pažeidimai gali sudaryti palankias sąlygas navikų vystymuisi.