Keratokonusas

Akių
Keratokonusas – ragenos deformacija, sukelianti regėjimo sutrikimus ir iškraipymus.
N.Vinoth Narasingam | Shutterstock

Keratokonusas – kas tai?

Keratokonusas – tai lėtinė, progresuojanti akies ragenos liga, kuriai būdingas ragenos plonėjimas ir išgaubimas į priekį.



Šie struktūriniai pokyčiai lemia ragenos formos pakitimus, dėl kurių keičiasi šviesos lūžis ir regėjimo kokybė. Liga dažniausiai prasideda jaunystėje ir gali progresuoti kelerius metus.



Keratokonusas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios pasireiškia įvairūs regėjimo sutrikimai ir kuriems negalima visiškai išgydyti be specialios medicininės intervencijos. Liga gali paveikti vieną arba abi akis ir dažnai reikalauja ilgalaikės priežiūros bei stebėjimo.


Keratokonuso atsiradimo eiga

Keratokonuso atsiradimo eiga prasideda nuo ragenos sluoksnių palaipsnio plonėjimo ir struktūrinio silpnėjimo. Šis procesas sukelia ragenos išgaubimą į priekį, formuojant kūgio formos išlinkimą. Pradiniame etape pokyčiai gali būti minimalūs ir beveik nepastebimi, tačiau laikui bėgant išgaubimas didėja, o regėjimas palaipsniui blogėja.



Liga dažnai progresuoja kelerius metus, o vėlesnėse stadijose ragenos deformacijos būna ryškios, todėl gali kilti komplikacijų, tokių kaip ragenos randėjimas ar plyšimas.



Stebėjimas ir ankstyva intervencija yra svarbūs, kad būtų sulėtintas ligos progresavimas ir išsaugotas regėjimas.


Kodėl atsiranda keratokonusas?

Keratokonusas atsiranda dėl daugelio veiksnių, kurie lemia akies ragenos silpnėjimą, plonėjimą ir formos pakitimus. Pagrindinės priežastys yra šios:




  1. Genetiniai veiksniai. Liga dažnai būna paveldima ir pasireiškia šeimose, todėl genetinis polinkis yra svarbus veiksnys.

  2. Akių traumos ir dirginimas. Dažnas akių trynimas, sužalojimai ar alerginės reakcijos gali skatinti ragenos pažeidimus ir ligos vystymąsi.

  3. Biocheminiai pokyčiai. Ragenos audiniuose gali vykti struktūriniai ir biocheminiai pakitimai, kurie mažina jos tvirtumą ir elastingumą.

  4. Imuniniai ir uždegiminiai procesai. Kai kurie uždegiminiai ar imuniniai sutrikimai gali prisidėti prie ragenos silpnėjimo.

  5. Aplinkos veiksniai. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis ar kiti aplinkos dirgikliai gali skatinti ligos vystymąsi.


Keratokonuso simptomai


  • Regėjimo aštrumo sumažėjimas

  • Vaizdo iškraipymai ir dvigubas matymas

  • Padidėjęs astigmatizmas

  • Dažni regėjimo korekcijos poreikio pokyčiai

  • Šviesos jautrumas ir akinimas

  • Regėjimo miglotumas

  • Balso akių nuovargis ir dirginimas


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant keratokonusą?


  1. Ragenos topografija. Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis išsamiai įvertinti ragenos formą ir nustatyti kūgio formos išlinkimą.

  2. Ragenos pachimetrija. Matuojamas ragenos storis, kuris padeda įvertinti plonėjimo laipsnį.

  3. Slit lamp mikroskopija. Leidžia apžiūrėti ragenos paviršių ir įvertinti jos būklę.

  4. Autorefraktometrija ir vizualinis testavimas. Nustatomas regėjimo aštrumas ir astigmatizmo laipsnis.

  5. Pentacam arba kiti pažangūs vaizdinimo metodai. Naudojami detalesniam ragenos struktūros įvertinimui.


Kaip gydomas keratokonusas?


  1. Akiniai ir kontaktiniai lęšiai. Ankstyvose stadijose naudojami korekciniai akiniai arba specialūs standūs kontaktiniai lęšiai, kurie padeda pagerinti regėjimą koreguojant ragenos išgaubimą.

  2. Ragenos stiprinimo procedūra (corneal collagen cross-linking). Ši procedūra lėtina ar stabdo ligos progresavimą, sustiprinant ragenos struktūrą.

  3. Ragenos implantai (intacs). Tai mažos plokštelės, įdedamos į ragena, siekiant sumažinti išgaubimą ir pagerinti regėjimą.

  4. Ragenos persodinimas (keratoplastika). Pažengusiais atvejais, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs, atliekama ragenos transplantacija.

  5. Reguliarus stebėjimas. Svarbu nuolat tikrinti ligos eigą ir prireikus koreguoti gydymo planą.


Kokias komplikacijas gali sukelti keratokonusas?

Keratokonusas gali sukelti kelias komplikacijas, kurios paveikia regėjimą ir akių sveikatą. Viena dažniausių komplikacijų yra ryškus regėjimo sutrikimas, kai ragenos deformacijos tampa tokios stiprios, kad korekciniai akiniai ar kontaktiniai lęšiai nebeefektyvūs.



Be to, gali vystytis ragenos randėjimas ar drumstumas, kuris dar labiau blogina matymo kokybę. Retais atvejais keratokonusas gali sukelti ragenos plyšimą, kuris yra skubi medicininė būklė ir reikalauja skubios intervencijos. Ilgalaikis negydytas keratokonusas gali lemti akių diskomfortą, nuolatinį akių sausumą ir dirginimą.


Kaip išvengti keratokonuso?

Pirmiausia svarbu vengti dažnai trinti akis, nes tai gali pažeisti rageną ir paskatinti keratokonusą.



Rekomenduojama rūpintis akių sveikata, reguliariai lankytis pas akių specialistą ir laiku spręsti alergines ar uždegimines akių problemas.



Taip pat svarbu saugotis akių traumų ir naudoti apsauginius akinius pavojingose situacijose.



Sveikas gyvenimo būdas ir bendras organizmo stiprinimas taip pat prisideda prie akių sveikatos palaikymo.



Jei šeimoje yra keratokonusą turinčių asmenų, rekomenduojama ankstyva profilaktinė apžiūra, siekiant laiku aptikti ir kontroliuoti ligos požymius. Laiku pradėtas gydymas ir atsakingas požiūris į akių priežiūrą padeda sulėtinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Lietuvoje kasmet užregistruojama per 100.000 sezoninio gripo atvejų.

Kitas faktas