Kiaulių gripas

1. Viruso patekimas į organizmą – užsikrėtimas vyksta oro lašeliniu būdu arba per kontaktą su užkrėstais paviršiais.


2. Prisijungimas prie kvėpavimo takų gleivinės – virusas prisitvirtina prie nosies, ryklės ar bronchų epitelio ląstelių.


3. Viruso dauginimasis – patekęs į ląstelę, H1N1 virusas pradeda daugintis, pažeisdamas ją iš vidaus.


4. Uždegiminė reakcija – organizmo imuninė sistema suaktyvėja, sukeldama uždegimą kvėpavimo takuose.


5. Ligos pasireiškimas – atsiranda ūmios infekcijos požymiai, kurie priklauso nuo uždegimo intensyvumo ir imuninės sistemos būklės.


6. Ligos eiga – daugeliu atvejų liga praeina savaime, tačiau silpnesnės imuninės sistemos žmonėms gali komplikuotis.

Kiaulių gripas atsiranda dėl užsikrėtimo gripo viruso A tipo H1N1 atmaina. Jo atsiradimą lemia keli veiksniai:

• Viruso mutacijos – H1N1 virusas geba kisti ir prisitaikyti, todėl gali plisti tarp žmonių.


• Oro lašelinis plitimas – užsikrečiama įkvėpus lašelių, kuriuose yra viruso dalelių.


• Kontaktas su užkrėstais paviršiais – virusas kurį laiką gali išlikti aplinkoje, todėl infekcija perduodama per rankas ar daiktus.


• Artimas kontaktas su užsikrėtusiais žmonėmis – ypač uždarose patalpose, kur virusas plinta greičiau.


• Susilpnėjusi imuninė sistema – didina tikimybę užsikrėsti ir sunkiau įveikti infekciją.

Kiaulių gripo simptomai daugeliu atvejų primena įprastą sezoninį gripą, tačiau gali būti intensyvesni. Dažniausiai pasireiškia:

• Karščiavimas


• Sausas kosulys


• Gerklės skausmas


• Sloga arba nosies užgulimas


• Raumenų ir sąnarių skausmai


• Galvos skausmas


• Šaltkrėtis ir prakaitavimas


• Nuovargis ir bendras silpnumas

Kai kuriais atvejais gali atsirasti ir virškinimo sutrikimų – pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

Įtariant kiaulių gripą, svarbu nustatyti viruso buvimą ir atskirti jį nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų. Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

1. Klinikinis įvertinimas – gydytojas įvertina paciento simptomus, epidemiologinę situaciją (kontaktus su sergančiaisiais, protrūkius).


2. Greitieji gripo testai (RIDT) – nosiaryklės ar nosies tepinėlio tyrimas, leidžiantis greitai nustatyti gripo viruso buvimą, nors jautrumas nėra labai didelis.


3. PGR tyrimas (polimerazės grandininės reakcijos testas) – tiksliausias metodas, nustatantis H1N1 viruso genetinę medžiagą.


4. Viruso kultūra – atliekama specializuotose laboratorijose, dažniausiai moksliniais ar epidemiologiniais tikslais.


5. Kraujo tyrimai – gali parodyti bendrus uždegimo požymius, bet nėra specifiniai gripo diagnostikai.

Kiaulių gripo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės:

1. Simptominis gydymas – daugeliui žmonių pakanka poilsio, pakankamo skysčių vartojimo, karščiavimą mažinančių vaistų (pvz., paracetamolio).


2. Antivirusiniai vaistai – sunkesniais atvejais ar rizikos grupėms gali būti skiriami specifiniai vaistai (pvz., oseltamiviras, zanamiviras), kurie slopina viruso dauginimąsi ir sutrumpina ligos eigą.


3. Karščiavimo ir skausmo kontrolė – naudojami antipiretiniai ir analgetiniai vaistai.


4. Kvėpavimo palaikymas – esant stipriam kvėpavimo nepakankamumui, gali prireikti deguonies terapijos ar net intensyviosios pagalbos.


5. Izoliacija – sergantis žmogus turi vengti artimo kontakto su kitais, kad būtų sumažintas viruso plitimas.

Kiaulių gripas daugeliu atvejų praeina be rimtų pasekmių, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti pavojingas komplikacijas. Dažniausiai pasitaiko antrinės bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas, sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas.

Dėl stipraus kvėpavimo takų pažeidimo gali išsivystyti ūminis kvėpavimo nepakankamumas, kuris reikalauja hospitalizacijos. Silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, vaikams ar senjorams gripas gali lemti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, tokias kaip miokarditas ar širdies ritmo sutrikimai.

Kai kuriais atvejais pastebėtas ir nervų sistemos pažeidimas, pvz., encefalitas ar traukuliai.

Be to, užsitęsęs ar sunkiai gydomas gripas gali paskatinti lėtinių ligų paūmėjimą – ypač sergantiesiems astma, lėtinėmis plaučių ligomis ar diabetu.

Kiaulių gripo galima išvengti taikant prevencines priemones, kurios mažina užsikrėtimo riziką ir viruso plitimą. Svarbiausia yra vakcinacija – ji padeda organizmui suformuoti imunitetą ir apsaugo nuo sunkios ligos eigos.

Ne mažiau reikšminga yra rankų higiena, reguliarus rankų plovimas muilu ir dezinfekavimas, ypač po kontakto su viešais paviršiais ar žmonėmis. Reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, o patiems pajutus ligos simptomus – likti namuose ir izoliuotis.

Svarbi ir kosėjimo bei čiaudėjimo etika – naudoti servetėles ar kosėti į sulenktą alkūnę, kad lašeliai nepatektų į aplinką. Taip pat būtina palaikyti stiprią imuninę sistemą – užtikrinti visavertę mitybą, pakankamą miegą ir fizinį aktyvumą.

Epidemijų metu rekomenduojama vengti didelių susibūrimų bei dėvėti apsaugines kaukes uždarose erdvėse.