Kiaušidžių cistomos

1. Pradžia – tam tikros kiaušidės ląstelės pradeda nekontroliuotai daugintis, formuodamos cistinę struktūrą.


2. Cistos susiformavimas – atsiranda kapsulė, kuri pamažu prisipildo skysčiu ar gleivėmis.


3. Lėtas augimas – cistoma didėja, dažniausiai be akivaizdžių simptomų.


4. Aplinkinių audinių spaudimas – navikui augant, jis gali pradėti veikti šalia esančius organus (pvz., šlapimo pūslę, žarnyną).


5. Komplikacijų rizika – dėl dydžio ar struktūros pokyčių gali kilti sukimosi, plyšimo ar infekcijos pavojus.

Kiaušidžių cistomos atsiranda dėl įvairių veiksnių, susijusių su kiaušidžių audinių pokyčiais bei navikinių ląstelių dauginimusi. Pagrindinės priežastys:

• Ląstelių augimo sutrikimai – tam tikros kiaušidės ląstelės pradeda daugintis nekontroliuojamai, sudarydamos navikinę struktūrą.


• Hormonų pusiausvyros pokyčiai – ilgalaikiai endokrininės sistemos sutrikimai gali skatinti cistinių darinių formavimąsi.


• Paveldimumas – genetinis polinkis gali turėti įtakos tam, kad moterims dažniau formuojasi gerybiniai kiaušidžių navikai.


• Lėtiniai uždegiminiai procesai – dubens organų uždegimai gali pažeisti kiaušidės audinius ir sudaryti sąlygas naviko vystymuisi.


• Amžiaus įtaka – cistomos dažniau nustatomos reprodukciniame amžiuje, bet gali pasireikšti ir vėliau.

Kiaušidžių cistomos ilgą laiką gali nesukelti jokių ryškių požymių, tačiau didėjant navikui arba atsiradus komplikacijoms gali pasireikšti:

• Apatinės pilvo dalies ar dubens skausmas – nuolatinis arba protarpinis, kartais stiprėjantis fizinio krūvio metu.


• Pilvo apimties padidėjimas – dėl augančio naviko, kuris užima vis daugiau vietos pilvo ertmėje.


• Spaudimo pojūtis – į šlapimo pūslę ar žarnyną, galintis sukelti dažną šlapinimąsi ar tuštinimosi sutrikimus.


• Skausmas lytinių santykių metu – kai cistoma mechaniškai spaudžia aplinkinius audinius.


• Menstruacijų pokyčiai – nereguliarus ciklas, gausesnės ar skausmingesnės mėnesinės.


• Staigus stiprus skausmas – galimas cistomos plyšimo ar sukimosi atvejais.

Įtariant kiaušidžių cistomas, atliekami tyrimai, kurie padeda nustatyti darinio pobūdį, dydį ir galimas komplikacijas:

1. Ginekologinė apžiūra – gydytojas gali apčiuopti padidėjusią kiaušidę ar darinį.


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis įvertinti cistomos dydį, struktūrą ir turinį.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikomi sudėtingesniais atvejais, kai reikia tiksliau įvertinti darinio išplitimą ar atskirti nuo piktybinio naviko.


4. Kraujo tyrimai – atliekami bendri tyrimai bei navikų žymenys (pvz., CA-125), siekiant atmesti piktybinio proceso galimybę.


5. Laparoskopija (diagnostinė) – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušides ir prireikus paimti audinio mėginį.

Kiaušidžių cistomų gydymas priklauso nuo darinio dydžio, augimo greičio, moters amžiaus ir galimų komplikacijų. Pagrindiniai gydymo principai yra:

1. Stebėjimas – jei cistoma nedidelė, nesukelia simptomų ir atrodo gerybinė, gydytojas gali rekomenduoti reguliarią echoskopinę kontrolę.


2. Chirurginis gydymas – dažniausiai taikomas, nes cistomos yra tikri navikai ir pačios savaime neišnyksta: Laparoskopija – minimaliai invazinė operacija, tinkama mažesnėms cistomoms pašalinti. Laparotomija – taikoma, kai cistoma yra labai didelė arba kyla įtarimas dėl piktybiškumo.


3. Kiaušidės išsaugojimas – jaunoms moterims dažniausiai siekiama pašalinti tik cistomą, paliekant sveiką kiaušidės audinį.


4. Radikalesnis gydymas – menopauzės amžiaus moterims ar esant didesnei piktybinio proceso rizikai gali būti pašalinama visa kiaušidė.


5. Komplikacijų gydymas – plyšus ar pasisukus cistomai, reikalinga skubi operacija.

Kiaušidžių cistomos dažniausiai yra gerybiniai navikai, tačiau jų augimas gali sukelti įvairių komplikacijų.

Didėjant dariniui, kyla aplinkinių organų spaudimo rizika – jis gali trikdyti šlapinimąsi ar žarnyno veiklą. Viena pavojingiausių būklių yra cistomos plyšimas, kuris sukelia stiprų pilvo skausmą, kraujavimą į pilvo ertmę ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kita rimta komplikacija – cistomos kojytės pasisukimas, dėl kurio sutrinka kraujotaka ir gali atsirasti audinių žūtis (nekrozė).

Kartais cistomos gali tapti infekcijos židiniu ir sukelti uždegimą, plintantį į kitus dubens organus.

Be to, ilgalaikis jų augimas gali lemti vaisingumo sutrikimus, nes mechaniškai veikia kiaušidžių ir kiaušintakių funkciją. Labai retais atvejais kiaušidžių cistomos gali išsigimti į piktybinį naviką, todėl jų diagnostika ir stebėsena yra ypač svarbi.

Kiaušidžių cistomų visiškai išvengti nėra įmanoma, nes jų atsiradimą dažnai lemia genetiniai ir individualūs organizmo veiksniai, tačiau riziką galima sumažinti.

Svarbiausia – reguliari ginekologinė patikra, nes laiku atlikti ultragarsiniai tyrimai leidžia anksti pastebėti kiaušidžių darinius. Taip pat svarbu stebėti menstruacijų ciklą ir pastebėti bet kokius pakitimus, kurie gali rodyti ginekologinių problemų atsiradimą.

Riziką mažina hormonų pusiausvyros palaikymas, todėl kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti hormoninę kontracepciją, padedančią reguliuoti kiaušidžių veiklą.

Didelę reikšmę turi ir bendros sveikatos priežiūra – subalansuota mityba, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas bei uždegimų prevencija. Vengiant lytiškai plintančių infekcijų ir laiku gydant dubens organų uždegimus, taip pat galima sumažinti cistomų išsivystymo tikimybę.