Koksartrozė

1. Kremzlės pažeidimo pradžia – dėl amžiaus, mechaninio streso ar struktūrinių pakitimų pradeda plonėti ir šiurkštėti klubo sąnario kremzlė.


2. Sąnario skysčio sumažėjimas – kartu sumažėja sąnarinio skysčio kiekis ir kokybė, sutrinka kremzlės mityba ir slydimas sąnaryje.


3. Kremzlės dėvėjimasis – kremzlė vis labiau dyla, paviršius tampa nelygus, o apkrova pradeda tiesiogiai veikti po kremzle esantį kaulą.


4. Kaulinių struktūrų reakcija – kaulas reaguoja formuodamas pakitimus: kaulų sustorėjimą (sklerozę) ir osteofitus (kaulines ataugas).


5. Sąnario plyšio susiaurėjimas – tarp kaulų esanti erdvė mažėja, judesiai tampa vis labiau riboti.


6. Raumenų ir minkštųjų audinių pokyčiai – aplinkiniai raumenys silpnėja, sutrumpėja, vystosi raumenų disbalansas, kuris dar labiau trikdo sąnario funkciją.


7. Sąnario funkcijos sutrikimas – ligai progresuojant, judesiai tampa riboti, skausmingi, sutrinka eisena, gali atsirasti galūnės trumpėjimas ar deformacija.

• Amžiniai pokyčiai – su amžiumi kremzlės elastingumas mažėja, ji dėvisi natūraliai, todėl vyresni žmonės dažniau serga koksartroze.


• Įgimti ar anatominiai sąnario pakitimai – displazija, netaisyklingas klubo sąnario formavimasis ar skirtingas kojų ilgis gali sukelti netolygų krūvį sąnariui.


• Ankstesnės traumos – lūžiai, išnirimai ar sąnario sužalojimai sutrikdo sąnario biomechaniką ir skatina kremzlės dėvėjimąsi.


• Perteklinis svoris – nutukimas padidina krūvį sąnariams, ypač klubams, ir spartina kremzlės degeneraciją.


• Fizinio aktyvumo stoka arba perteklius – ilgas neveiklumas silpnina raumenų atramą, o per didelis krūvis be poilsio skatina struktūrinius sąnario pažeidimus.


• Paveldimumas – polinkis sirgti artroze gali būti paveldėtas, ypač jei šeimoje yra sergančių šia liga.


• Kitos ligos – sąnarių uždegiminės ligos (pvz., reumatoidinis artritas), metaboliniai sutrikimai (pvz., podagra) ar kraujotakos problemos gali prisidėti prie koksartrozės vystymosi.

• Klubo sąnario skausmas – dažniausiai juntamas kirkšnyje, šlaunyje ar sėdmens srityje, pradžioje tik judant, vėliau ir ramybės būsenoje.


• Sąnario sustingimas – ypač ryte ar po ilgesnio nejudėjimo.


• Judesių ribotumas – sunku pilnai ištiesti, sulenkti ar sukti klubą; dažnai ribojamas vaikščiojimas, lipimas laiptais.


• Šlubavimas ar eisenos pakitimas – atsiranda dėl skausmo, raumenų silpnumo ar sąnario nestabilumo.


• „Girgsėjimas“ ar trynimosi garsas – juntamas ar girdimas judinant klubą dėl sąnario paviršių nelygumų.


• Raumenų silpnumas ar atrofija – ypač aplink klubą ir sėdmenis, jei judėjimas apribotas ilgą laiką.


• Galūnės trumpėjimas – pažengusioje stadijoje dėl sąnario deformacijos viena koja gali atrodyti trumpesnė.

1. Gydytojo apžiūra ir klinikinis įvertinimas – vertinama paciento eisena, judesių amplitudė, skausmo lokalizacija, raumenų būklė ir galūnių ilgis.


2. Rentgeno nuotrauka (RTG) – pagrindinis tyrimas diagnozei patvirtinti. Nustatomi būdingi pakitimai: sąnario plyšio susiaurėjimas, osteofitai (kaulinės ataugos), kaulų sklerozė ir deformacija.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama, jei RTG tyrimas neinformatyvus ar įtariami ankstyvi kremzlės ir minkštųjų audinių pokyčiai.


4. Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliai įvertina kaulų struktūras, kai reikia planuoti operaciją ar įvertinti sudėtingus atvejus.


5. Ultragarsas – gali padėti įvertinti sąnarinio skysčio kiekį ar kitus aplinkinių audinių pokyčius, tačiau nėra pagrindinis diagnostinis metodas.


6. Kraujo tyrimai (jei reikia diferencijuoti) – naudojami siekiant atmesti uždegimines sąnarių ligas (pvz., reumatoidinį artritą), kai kils abejonių dėl koksartrozės kilmės.

1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – padeda mažinti skausmą ir uždegimą, gerina gyvenimo kokybę kasdienėse veiklose.


2. Fizioterapija ir kineziterapija – stiprina raumenis, gerina sąnario judrumą ir lėtina ligos progresavimą.


3. Svorio mažinimas – sumažina mechaninį krūvį klubo sąnariui ir padeda palengvinti simptomus.


4. Ortopedinės priemonės – lazdos, ramentai ar specialūs įdėklai sumažina spaudimą sąnariui ir pagerina mobilumą.


5. Injekcijos į sąnarį – kortikosteroidai ar hialurono rūgštis naudojami trumpalaikiam skausmo ar uždegimo mažinimui.


6. Chirurginis gydymas (endoprotezavimas) – taikomas pažengusiose stadijose, kai kiti metodai neefektyvūs; pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu.


7. Pooperacinė reabilitacija – būtina po operacijos, siekiant atkurti judėjimą, sustiprinti raumenis ir užtikrinti gerą galūnės funkciją.

Koksartrozė, ypač progresuojanti, gali sukelti keletą reikšmingų komplikacijų, kurios veikia tiek fizinę, tiek funkcinę žmogaus būklę.

Viena dažniausių pasekmių yra nuolatinis skausmas, kuris iš pradžių pasireiškia tik judant, tačiau vėliau tampa juntamas net ir ramybės būsenoje, trikdydamas miegą bei poilsį.

Kremzlės ir sąnario pažeidimai ilgainiui sukelia judesių ribotumą, kuris apsunkina kasdienę veiklą – tampa sunku atsisėsti, apsiauti batus ar normaliai vaikščioti.

Dėl šių pakitimų keičiasi kūno laikysena, ir atsiranda šlubavimas, kuris toliau didina klubo sąnario bei stuburo apkrovą.

Mažėjant fiziniam aktyvumui, vystosi raumenų silpnumas ir atrofija, ypač šlaunies ir sėdmens srityse, o tai dar labiau destabilizuoja sąnarį.

Pažengusiose stadijose išryškėja sąnario deformacija, dėl kurios galūnė gali sutrumpėti, o sąnarys praranda simetrišką ašį.

Visa tai lemia funkcinį neįgalumą, kai žmogui tampa sunku judėti be pagalbos, o pažengusios formos gali pareikalauti nuolatinės pagalbos ar vaikščiojimo priemonių.

Dėl pakitusios eisenos ir kūno mechanikos dažnai vystosi antrinės stuburo ir kelių sąnarių problemos, kurios pasireiškia papildomu skausmu ir sąnarių perkrova.

Koksartrozės galima išvengti arba sulėtinti jos vystymąsi taikant prevencines priemones, kurios padeda išsaugoti sąnario sveikatą ir funkcionalumą.

Pirmiausia svarbu palaikyti normalų kūno svorį, nes antsvoris žymiai padidina mechaninį krūvį klubo sąnariams ir spartina kremzlės dėvėjimąsi.

Labai svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas – plaukimas, vaikščiojimas, tempimo ar stabilumo pratimai padeda stiprinti raumenis, palaikyti sąnario paslankumą ir gerina kraujotaką.

Tuo pačiu būtina vengti sąnariams kenksmingos perkrovos, ypač intensyvaus šokinėjimo ar ilgalaikio sunkių svorių kilnojimo.

Esant įgimtiems ar struktūriniams klubo sąnario pakitimams, pvz., displazijai, labai svarbu reguliari ortopedo kontrolė ir ankstyvas korekcinių priemonių taikymas.

Jei darbe ar kasdienėje veikloje tenka ilgai stovėti ar dirbti fiziškai, reikėtų daryti reguliarias pertraukas, keisti padėtį ir vengti vienpusio apkrovimo.

Galiausiai, bet kokį klubo skausmą ar judesių ribotumą svarbu vertinti rimtai – ankstyvas kreipimasis į gydytoją leidžia nustatyti problemą ir pradėti gydymą, kol sąnarys dar nėra stipriai pažeistas.