Lėtinė sloga

LOR (ausų, nosies, gerklės)
Lėtinė sloga – tai ilgai trunkantis nosies gleivinės uždegimas, sukeliantis užgulimą ir sekreto išsiskyrimą, reikalaujantis nuolatinės priežiūros.
Naumova Marina | Shutterstock

Lėtinė sloga – kas tai?

Lėtinė sloga yra ilgalaikis nosies gleivinės uždegiminis procesas, kuris tęsiasi ne trumpiau kaip 12 savaičių iš eilės.



Šiai būklei būdingi nuolatiniai gleivinės pakitimai, dėl kurių sutrinka normalus nosies funkcijų – kvėpavimo, oro drėkinimo ir filtravimo – atlikimas.



Lėtinė sloga priskiriama prie otorinolaringologinių sutrikimų ir gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo uždegimo tipo bei gleivinės pokyčių.


Lėtinės slogos eiga


  1. Pradinė stadija – dažnai prasideda kaip pasikartojanti ar užsitęsusi ūminė sloga.

  2. Uždegimo įsitvirtinimas – nosies gleivinė išlieka paburkusi ir pakitusi ilgiau nei 12 savaičių.

  3. Nuolatiniai gleivinės pokyčiai – gleivinė tampa storesnė, gali formuotis polipai ar kiti pakitimai.

  4. Užsitęsusi būklė – sloga tampa lėtinė, eiga svyruoja nuo paūmėjimų iki santykinai ramesnių periodų.


Kodėl atsiranda lėtinė sloga?


  • Dažnos infekcijos – pasikartojanti arba neužgydyta ūminė sloga gali pereiti į lėtinę formą.

  • Alergijos – nuolatinis kontaktas su alergenais (žiedadulkėmis, dulkėmis, gyvūnų plaukais) palaiko uždegimą.

  • Nosies pertvaros kreivumas ir kiti anatominiai pakitimai – trukdo gleivių pasišalinimui, sudarydami sąlygas uždegimui.

  • Aplinkos veiksniai – dulkės, sausas oras, tabako dūmai ar cheminės medžiagos dirgina nosies gleivinę.

  • Žalingi įpročiai – ypač rūkymas, silpninantis gleivinę ir jos apsaugines funkcijas.

  • Silpnesnė imuninė sistema – organizmui sunkiau kovoti su uždegimais.


Lėtinės slogos simptomai


  • Nuolatinis nosies užgulimas – kvėpuoti pro nosį sunku didžiąją laiko dalį.

  • Išskyros iš nosies – ilgai trunkantis gleivių tekėjimas, kartais į gerklę.

  • Sumažėjusi uoslė – kvapų pojūtis nusilpsta arba visai dingsta.

  • Nosies kvėpavimo sutrikimai naktį – gali trukdyti miegui, sukelti knarkimą.

  • Galvos spaudimas ar sunkumo pojūtis – ypač kaktos ar nosies srityje.

  • Dažnas gerklės dirginimas – dėl nuolat tekančių gleivių į ryklę.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant lėtinę slogą?

Įtariant lėtinę slogą, atliekami tyrimai padeda nustatyti uždegimo pobūdį, priežastį ir galimus anatominius pakitimus:




  1. Gydytojo apžiūra – įvertinama nosies gleivinės būklė, sekreto kiekis ir pobūdis.

  2. Priekinė rinoskopija arba nosies endoskopija – specialiu instrumentu apžiūrimos nosies ertmės ir sinusų angos.

  3. Nosies sekreto tyrimai – gali padėti nustatyti infekcijos tipą ar alerginį komponentą.

  4. Alergologiniai tyrimai – atliekami įtariant alerginę slogos kilmę.

  5. Rentgenograma arba kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia įvertinti sinusų būklę, uždegimo išplitimą, polipus ar kitus pakitimus.

  6. Kraujo tyrimai – gali parodyti uždegiminius ar alerginius procesus organizme.



Šių tyrimų derinys leidžia atskirti lėtinę slogą nuo kitų panašių būklių ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.


Kaip gydoma lėtinė sloga?


  1. Nosies higiena – reguliarus nosies plovimas druskos tirpalais padeda pašalinti gleives ir sumažinti gleivinės paburkimą.

  2. Vaistai – gali būti skiriami vietiniai kortikosteroidų purškalai, dekongestantai, antihistamininiai vaistai (jei yra alerginė kilmė).

  3. Alergijos kontrolė – alerginės slogos atveju svarbu vengti alergenų ir taikyti specifinį gydymą.

  4. Fizioterapija – procedūros, gerinančios gleivinės kraujotaką ir mažinančios uždegimą.

  5. Chirurginis gydymas – taikomas, jei yra polipų, nosies pertvaros kreivumas ar kiti anatomijos pakitimai, kurie trukdo kvėpavimui.

  6. Gyvensenos keitimas – vengti tabako dūmų, cheminių dirgiklių, palaikyti tinkamą patalpų oro drėgmę.



Trumpai tariant, lėtinės slogos gydymas apima ne tik simptomų malšinimą, bet ir priežasties šalinimą, todėl dažnai reikalinga ilgalaikė priežiūra.


Kokias komplikacijas gali sukelti lėtinė sloga?


  • Sinusitas – uždegimas iš nosies gleivinės gali plisti į nosies ančius.

  • Nosies polipai – ilgalaikis gleivinės paburkimas gali lemti polipų formavimąsi.

  • Kvapo sutrikimai – uoslė gali susilpnėti arba visai dingti.

  • Vidurinės ausies uždegimas – dėl sutrikusios ventiliacijos per klausomąjį vamzdelį.

  • Gerklės ar apatinių kvėpavimo takų uždegimai – nuolat tekant gleivėms į ryklę gali vystytis faringitas, bronchitas.

  • Gyvenimo kokybės pablogėjimas – nuolatinis nosies užgulimas, miego ir darbingumo sutrikimai.


Kaip išvengti lėtinės slogos?

Lėtinės slogos galima išvengti, jei pasirūpinama nosies ir kvėpavimo takų sveikata bei sumažinami ilgalaikiai dirgikliai. Štai keli patarimai:




  • Laiku gydyti ūminę slogą – neužleisti paprasto peršalimo, kad jis nepereitų į lėtinę formą.

  • Stiprinti imunitetą – sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.

  • Vengti dirgiklių – tabako dūmų, dulkių, cheminių medžiagų, sauso oro.

  • Alergijų kontrolė – identifikuoti ir vengti alergenų, prireikus taikyti gydymą.

  • Nosies higiena – reguliariai praplauti nosį druskos tirpalais, ypač peršalimo sezonu.

  • Tinkamos gyvenimo sąlygos – palaikyti patalpų oro drėgmę, vėdinti kambarius.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.

Kitas faktas