Lėtinis skausmas

1. Pirminis skausmo dirgiklis – atsiranda dėl traumos, ligos, uždegimo ar kito pažeidimo, sukeldamas ūminį skausmą.


2. Skausmo užsitęsimas – skausmas nepraeina per įprastą gijimo laiką, audiniai jau būna sugiję arba pagrindinė priežastis pašalinta, tačiau signalai į nervų sistemą išlieka.


3. Nervų sistemos jautrumo pokyčiai – dėl ilgalaikio dirginimo nervų sistema tampa pernelyg jautri, skausmo signalai gali atsirasti net be realaus audinių pažeidimo.


4. Skausmo chronizacija – skausmas įsitvirtina kaip savarankiška būklė, nepriklausoma nuo pradinės priežasties, įtraukiant tiek periferinius, tiek centrinius nervų mechanizmus.


5. Stabilizacija ar progresavimas – kai kuriems žmonėms skausmo intensyvumas išlieka pastovus, kitiems – palaipsniui didėja ir pradeda labiau veikti kasdienį gyvenimą.

• Užsitęsęs uždegimas – sergant artritu, autoimuninėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis.


• Nervų pažeidimas – dėl traumų, chirurginių operacijų, neuropatinių ligų ar infekcijų.


• Randiniai pakitimai – audinių gijimo metu susidarę randai gali nuolat dirginti nervų galūnėles.


• Centrinės nervų sistemos pokyčiai – ilgalaikis skausmo signalų perdavimas gali „perprogramuoti“ smegenis ir nugaros smegenis, todėl skausmas tampa savarankiška būkle.


• Lėtinės ligos – tokios kaip diabetas, vėžys, stuburo degeneracinės ligos.


• Psichologiniai veiksniai – depresija, nerimas ar stresas gali stiprinti skausmo suvokimą ir palaikyti jo išlikimą.

• Nuolatinis arba pasikartojantis skausmas – trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius, gali būti aštrus, maudžiantis, deginantis ar spaudžiantis.


• Skausmo plitimas – pojūtis gali išplisti už pradinės pažeidimo vietos ribų.


• Padidėjęs jautrumas – net lengvas prisilietimas ar temperatūros pokytis gali sukelti skausmą (alodinija).


• Jautrumo sustiprėjimas – jaučiamas stipresnis skausmas nei įprastai tokio paties dirgiklio atveju (hiperalgezija).


• Judesių apribojimas – dėl skausmo vengiamas aktyvumas, raumenys silpsta, gali sumažėti sąnarių judrumas.


• Miego sutrikimai – skausmas trukdo užmigti arba prabudina naktį.


• Nuovargis ir energijos stoka – ilgalaikis diskomfortas sekina organizmą ir psichiką.

Įtariant lėtinį skausmą, tyrimai parenkami pagal įtariamą jo priežastį ir lokalizaciją, nes pats skausmas yra simptomas, o ne atskira diagnozė.

1. Išsami anamnezė ir klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina skausmo pobūdį, trukmę, lokalizaciją, galimas sukeliančias aplinkybes.


2. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB, ENG), biocheminiai tyrimai, autoimuniniai žymenys, hormonų tyrimai, jei įtariama endokrininė priežastis.


3. Vaizdiniai tyrimai – rentgenograma, ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant nustatyti struktūrinius pažeidimus.


4. Neurofiziologiniai tyrimai – elektromiografija (EMG), nervų laidumo tyrimai, jei įtariamas nervų pažeidimas.


5. Specializuoti funkciniai testai – sąnarių, raumenų ar vidaus organų funkcijos vertinimas pagal skausmo vietą.


6. Psichologinis vertinimas – depresijos, nerimo ar kitų psichologinių veiksnių nustatymas, nes jie gali turėti įtakos skausmo suvokimui.

1. Medikamentinis gydymas – skiriami skausmą malšinantys vaistai (analgetikai, NVNU), neuropatinio skausmo gydymui – antidepresantai ar prieštraukuliai, prireikus – opioidai trumpam laikui.


2. Fizioterapija – specialūs pratimai, masažas, šilumos ar šalčio terapija, elektrostimuliacija (TENS) raumenų ir nervų sistemai stimuliuoti.


3. Reabilitacija ir mankšta – palaipsnis fizinio aktyvumo didinimas padeda išvengti raumenų silpnėjimo ir sąnarių sustingimo.


4. Psichologinė pagalba – kognityvinė elgesio terapija (KET), streso valdymo metodai, meditacija padeda mažinti skausmo suvokimą.


5. Intervencinės procedūros – nervų blokados, steroidų injekcijos, radiofrekvencinė abliacija ar kiti metodai, kai įprastas gydymas nepakankamai veiksmingas.


6. Gyvensenos pokyčiai – sveika mityba, pakankamas miegas, žalingų įpročių atsisakymas, reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas.

Norint pasiekti geriausių rezultatų, dažniausiai derinamos kelios priemonės, o gydymas atliekamas bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais.

Lėtinis skausmas gali sukelti tiek fizines, tiek psichologines komplikacijas, kurios ilgainiui stipriai veikia žmogaus gyvenimo kokybę.

Dėl nuolatinio diskomforto dažnai išsivysto judesių apribojimas ir raumenų silpnumas, nes pacientas vengia aktyvumo, taip pat gali atsirasti sąnarių sustingimas.

Ilgalaikis skausmas trikdo miegą, todėl pasireiškia nemiga arba prastas poilsio kokybės jausmas.

Psichologinės pasekmės apima depresiją, nerimą ir emocinio atsparumo sumažėjimą, nes nuolatinis skausmas sekina psichiką.

Dėl koncentracijos ir dėmesio sutrikimų gali sumažėti darbingumas ir atsirasti sunkumų kasdienėje veikloje.

Be to, ilgalaikis skausmas gali paskatinti socialinę izoliaciją, nes žmogus vengia veiklų ar kontaktų, kurie gali sukelti ar sustiprinti skausmą.

Lėtinio skausmo ne visada galima visiškai išvengti, tačiau riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint sveikatą ir greitai reaguojant į ūminį skausmą.

Svarbu laiku gydyti traumas ir ūmines ligas, kad jos neperaugtų į ilgalaikę būklę.

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina raumenis ir sąnarius, gerina kraujotaką bei mažina sužeidimų tikimybę.

Taisyklinga laikysena ir ergonomiška darbo aplinka padeda išvengti stuburo, kaklo ir pečių skausmų.

Sveika gyvensena, apimanti subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir streso valdymą, palaiko organizmo atsparumą.

Reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio ar netaisyklingos pratimų technikos, ypač sportuojant.

Jei atsiranda ilgiau trunkantis skausmas, būtina anksti kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas, kol skausmas netapo lėtinis.