Manija

1. Pradiniai emociniai pokyčiai. Pasireiškia pakili nuotaika, dirglumas ar euforija be aiškios priežasties.


2. Energijos suaktyvėjimas. Asmuo tampa aktyvesnis, mažiau miega, bet nejaučia nuovargio.


3. Didėjantis kalbumas ir minčių pagreitis. Kalba greita, sunku susikaupti, mintys šokinėja.


4. Impulsyvus elgesys. Pradedami nepamatuoti veiksmai – neapgalvotos išlaidos, rizikingas vairavimas, neatsakingi sprendimai.


5. Savęs sureikšminimas. Išryškėja perdėtas pasitikėjimas savimi, manymas, kad galima viską pasiekti ar turėti ypatingų galių.


6. Sumažėjęs kritiškumas. Asmuo nepastebi, kad elgiasi neįprastai ar neatsakingai.


7. Funkcinių sutrikimų atsiradimas. Blogėja tarpasmeniniai santykiai, darbingumas, gali kilti teisinės ar finansinės problemos.


8. Galimos psichozės apraiškos. Sunkesniais atvejais išsivysto kliedesiai ar haliucinacijos.

Manija atsiranda dėl sudėtingų biologinių, genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, kurie trikdo smegenų cheminių medžiagų pusiausvyrą ir nervų grandinių veiklą. Pagrindinės priežastys apima:

• Genetinė polinkis. Manija dažnai pasireiškia šeimose, todėl paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį.


• Neurocheminiai sutrikimai. Disbalansas smegenų neurotransmiterių (dopamino, serotonino, norepinefrino) veikloje sukelia emocijų ir elgesio pokyčius.


• Smegenų struktūros pokyčiai. Kai kuriems pacientams nustatomi pokyčiai frontalinėse smegenų srityse, atsakingose už emocijų reguliavimą.


• Stresas ir gyvenimo įvykiai. Trauminiai arba itin stresiniai įvykiai gali išprovokuoti manijos epizodą, ypač predisponuotiems asmenims.


• Miego trūkumas. Ilgalaikis arba staigus miego trūkumas gali paskatinti manijos vystymąsi.


• Vaistų ar narkotikų vartojimas. Kai kurie medikamentai (pvz., antidepresantai) ar psichoaktyvios medžiagos gali išprovokuoti manijos priepuolį.


• Kitos psichinės ligos. Manija gali būti dalis bipolinio sutrikimo, tačiau kartais pasireiškia ir kitų psichikos sutrikimų metu.

Dažniausiai manija išsivysto kaip dalis bipolinio afektinio sutrikimo, tačiau kiekvieno žmogaus ligos eiga yra individuali, priklausanti nuo daugelio veiksnių.

• Pakili arba dirgli nuotaika


• Padidėjęs energijos lygis


• Sumažėjęs miego poreikis


• Greita kalba


• Šokinėjantys mintys


• Impulsyvus, neatsakingas elgesys


• Padidėjęs savęs pasitikėjimas


• Nepakankamas kritiškumas


• Padidėjęs libido


• Dėmesio sutrikimai


• Paranojiniai ar kliedesiniai įsitikinimai (sunki manija)


• Haliucinacijos (sunki manija)

1. Klinikinis psichikos sveikatos įvertinimas. Psichiatro pokalbis ir elgesio stebėjimas.


2. Psichologiniai testai ir anketos. Vertinant nuotaikos svyravimus ir kognityvines funkcijas.


3. Medicininiai kraujo tyrimai. Siekiant atmesti organines priežastis (skydliaukės funkcijos, elektrolitai, toksikologija).


4. Neurovaizdavimo tyrimai (MRT arba KT). Nustatyti galimus smegenų struktūrinius pakitimus ar traumas.


5. Elektroencefalograma (EEG). Kartais naudojama, jei įtariama neurologinė patologija ar priepuoliai.


6. Šeimos anamnezė. Nustatyti genetinį polinkį ir kitų psichikos ligų atvejus.


7. Vaistų ir narkotikų vartojimo vertinimas. Išnagrinėti galimą poveikį nuotaikos sutrikimams.

Tiksli diagnozė remiasi visapusišku klinikiniu ir laboratoriniu įvertinimu, nes manijos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų požymius.

1. Medikamentinis gydymas. Dažniausiai skiriami stabilizatoriai (pvz., ličio druskos), antipsichotikai ir kartais benzodiazepinai.


2. Hospitalizacija. Sunkiais atvejais būtina stacionarinė priežiūra dėl saugumo ir intensyvaus gydymo.


3. Psichoterapija. Parama paciento savireguliacijai, streso valdymui ir ligos supratimui.


4. Gyvensenos korekcijos. Reguliarus miegas, streso mažinimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas.


5. Psichosocialinė pagalba. Šeimos konsultacijos, palaikymo grupės ir socialinė reintegracija.


6. Nuolatinė priežiūra. Reguliarūs psichiatro vizitai ir gydymo plano peržiūra.


7. Prevencija. Ankstyva epizodų diagnostika ir gydymas, siekiant išvengti pasikartojimų.

Kombinuotas gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Manija gali sukelti daugybę komplikacijų, kurios neigiamai veikia tiek paciento fizinę, tiek psichinę sveikatą, socialinį gyvenimą ir bendrą gyvenimo kokybę. Viena pagrindinių komplikacijų – rimtos socialinės problemos, tokios kaip konfliktai šeimoje, darbo praradimas, finansiniai sunkumai dėl impulsyvių pirkinių ar neatsakingų sprendimų.

Fizinės komplikacijos gali kilti dėl per didelio energijos naudojimo, miego stokos ir nesaugios elgsenos – padidėja traumų, nelaimingų atsitikimų ar net savižudybės rizika.

Manijos epizodai gali sukelti psichozę, pasireiškiančią kliedesiais ar haliucinacijomis, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Lėtinė manija arba dažni epizodai gali lemti kognityvinių funkcijų sutrikimus, atminties problemas ir emocinį išsekimą.

Be to, gydymo nevykdymas ar netinkamas medikamentų vartojimas gali pabloginti ligos eigą ir komplikacijų tikimybę.

Manijos visiškai išvengti kartais sunku, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau galima sumažinti epizodų riziką ir kontroliuoti būklę laikantis kelių svarbių principų.

Pirmiausia būtina laiku ir nuosekliai gydytis, vartoti paskirtus medikamentus pagal gydytojo nurodymus, net jei simptomai pagerėja. Nereguliarus gydymas ar vaistų nutraukimas gali išprovokuoti manijos priepuolį.

Svarbu palaikyti reguliarų miego režimą, nes miego trūkumas arba nereguliarus miego ciklas dažnai skatina manijos epizodus.

Streso valdymas – vienas iš pagrindinių prevencijos elementų. Rekomenduojama praktikuoti atsipalaidavimo technikas, meditaciją, užsiimti fizine veikla ir, jei reikia, kreiptis į psichologą.

Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir vengimą alkoholio bei narkotikų, gali ženkliai sumažinti manijos riziką.

Taip pat svarbu laiku atpažinti ankstyvuosius simptomus ir nedelsti kreiptis į specialistą, kai atsiranda pirmieji nuotaikos pokyčiai.

Galiausiai, stipri socialinė parama iš šeimos, draugų ir specialistų padeda išlaikyti stabilumą ir sumažina manijos paūmėjimų tikimybę.