Megaloblastinė anemija

1. DNR sintezės sutrikimas – dėl vitamino B₁₂ arba folio rūgšties stygiaus sutrinka normalus DNR susidarymo procesas kraujo ląstelėse.


2. Lėtėja ląstelių brendimas – eritrocitų pirmtakai (megaloblastai) kaulų čiulpuose auga, bet nesubręsta iki normalių raudonųjų kraujo kūnelių.


3. Susidaro nenormalūs eritrocitai – kraujyje atsiranda didesni nei įprasta, nevisiškai subrendę eritrocitai, kurių funkcijos silpnesnės.


4. Mažėja veiksmingų kraujo ląstelių kiekis – dėl blogos kokybės eritrocitų sumažėja efektyvi deguonies pernaša organizme.


5. Išryškėja anemija – organizmas pradeda jausti deguonies trūkumą, atsiranda anemijai būdingi kraujo sudėties pokyčiai.

• Vitamino B₁₂ trūkumas – dažniausia priežastis, pasireiškianti dėl nepakankamos mitybos, vitamino įsisavinimo sutrikimų ar autoimuninių ligų (pvz., piktybinės anemijos).


• Folio rūgšties trūkumas – gali atsirasti dėl nepakankamos mitybos, alkoholizmo, padidėjusio poreikio (nėštumo metu) ar žarnyno ligų.


• Vaistų poveikis – kai kurie vaistai (pvz., chemoterapiniai, prieštraukuliniai) slopina DNR sintezę arba trikdo folio rūgšties apykaitą.


• Įgimti fermentų trūkumai – retais atvejais genetiniai sutrikimai gali paveikti DNR sintezės procesus kraujodaroje.

Šios priežastys trukdo eritrocitų pirmtakų dalijimuisi ir brendimui, dėl ko susidaro dideli, nevisiškai subrendę raudonieji kraujo kūneliai.

• Bendras silpnumas ir nuovargis – dėl sumažėjusio deguonies kiekio raumenyse.


• Odos blyškumas arba gelsvumas – dėl sumažėjusio eritrocitų kiekio ir padidėjusios jų irimo.


• Dusulys fizinio krūvio metu – atsiranda, kai organizmas negauna pakankamai deguonies.


• Širdies plakimo padažnėjimas – širdis kompensuoja deguonies trūkumą greitesniu darbu.


• Liežuvio paraudimas ar skausmas (glositas) – dažnai pastebimas dėl gleivinės pažeidimo.


• Rankų ar kojų tirpimas, dilgčiojimas – būdinga B₁₂ trūkumui, dėl periferinių nervų pažeidimo.


• Atminties sutrikimai, koncentracijos stoka – galimi esant ilgalaikiam B₁₂ trūkumui.


• Dirglumas ar nuotaikos svyravimai – susiję su deguonies trūkumu smegenyse.

Simptomų intensyvumas priklauso nuo anemijos sunkumo ir jos trukmės.

• Bendras kraujo tyrimas (BKT) – parodo mažą hemoglobino kiekį, padidėjusią MCV reikšmę (didelės eritrocitų apimties), mažesnį eritrocitų ir trombocitų kiekį.


• Kraujo tepinėlis – mikroskopu matomi padidėję, ovalūs eritrocitai ir hipersegmentuoti neutrofilai – būdingi megaloblastinei anemijai.


• Serumo vitamino B₁₂ tyrimas – įvertina, ar trūksta vitamino B₁₂.


• Folio rūgšties kiekis kraujyje – nustatoma, ar trūksta folio rūgšties.


• Homocisteino ir metilmalono rūgšties (MMA) kiekis – padidėję jų kiekiai rodo B₁₂ trūkumą net esant ribiniams rodmenims.


• Kaulų čiulpų tyrimas – atliekamas retais atvejais, kai diagnozė neaiški; rodo megaloblastinę kraujodarą.


• Antikūnų prieš vidinį faktorių tyrimas – padeda nustatyti autoimuninę (piktybinę) anemiją, susijusią su vitamino B₁₂ rezorbcijos sutrikimu.

Šie tyrimai leidžia tiksliai nustatyti anemijos tipą ir jos priežastį, kad būtų galima skirti tinkamą gydymą.

1. Vitamino B₁₂ papildymas – skiriamas į raumenis (injekcijomis) arba per burną, priklausomai nuo trūkumo priežasties (pvz., rezorbcijos sutrikimo atveju reikalingos injekcijos).


2. Folio rūgšties papildymas – skiriami geriamieji folio rūgšties preparatai, dažniausiai 1–4 mg per parą kelių savaičių kursui.


3. Mitybos koregavimas – rekomenduojama valgyti vitamino B₁₂ ir folio rūgšties turtingą maistą (pvz., mėsa, kepenys, žuvis, kiaušiniai, žalios lapinės daržovės).


4. Pagrindinės ligos gydymas – jei anemiją sukėlė virškinimo sistemos liga ar vaistai, būtina gydyti pagrindinę būklę arba koreguoti vaistų vartojimą.


5. Reguliarus stebėjimas – atliekami pakartotiniai kraujo tyrimai, vertinama gydymo sėkmė ir atsakas.

Anksti pradėjus gydymą, dauguma simptomų išnyksta, tačiau ilgai uždelstas vitamino B₁₂ trūkumas gali sukelti negrįžtamus nervų pažeidimus, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti.

Megaloblastinė anemija, negydoma ar ilgai uždelsta, gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios paveikia ne tik kraujo sistemą, bet ir nervų sistemą bei kitus organus.

Pirmiausia, dėl nepakankamos deguonies pernašos atsiranda lėtinis deguonies badas, kuris trikdo visų organų veiklą, ypač širdies ir smegenų.

Ilgainiui tai gali lemti širdies nepakankamumą, nes širdis stengiasi kompensuoti anemiją dirbdama intensyviau.

Jei ilgą laiką trūksta vitamino B₁₂, gali išsivystyti neurologiniai pažeidimai, tokie kaip rankų ir kojų tirpimas, dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, net eisenos nestabilumas.

Ilgainiui šie pokyčiai gali tapti negrįžtami, ypač jei nervų sistema pažeidžiama ilgiau.

Taip pat gali atsirasti psichikos pokyčių, tokių kaip atminties silpnėjimas, dėmesio stoka, depresija ar net demencijos požymiai – ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Dar viena galima komplikacija – vaisiaus apsigimimų rizika nėščiosioms, jei motinos organizme trūksta folio rūgšties ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Be to, dėl sutrikusios kraujodaros kaulų čiulpuose gali sumažėti ne tik eritrocitų, bet ir leukocitų bei trombocitų kiekis, o tai didina infekcijų ir kraujavimo riziką.

Pirmiausia, būtina vartoti pakankamai vitamino B₁₂ ir folio rūgšties – šių medžiagų gausu mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, žuvyje, pieno produktuose (B₁₂), taip pat žaliose lapinėse daržovėse, grūduose ir ankštiniuose produktuose (folio rūgštis).

Žmonėms, kurie nevalgo gyvūninės kilmės produktų (pvz., veganams), rekomenduojama profilaktiškai vartoti vitamino B₁₂ papildus, nes augaliniame maiste šio vitamino praktiškai nėra.

Nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims būtina profilaktiškai vartoti folio rūgštį, nes jos poreikis nėštumo metu padidėja, o trūkumas gali sukelti vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimus.

Taip pat svarbu gydyti virškinimo sistemos ligas, kurios gali trukdyti šių vitaminų įsisavinimui (pvz., celiakiją, Krono ligą ar skrandžio gleivinės atrofiją).

Vartojant tam tikrus vaistus (pvz., prieštraukulinius, metforminą ar skrandžio rūgštį mažinančius), reikėtų reguliariai tikrinti vitamino B₁₂ ir folio rūgšties kiekį kraujyje ir papildyti juos prireikus.

Galiausiai, naudinga profilaktiškai tikrinti kraujo rodiklius, ypač jei jau kartą buvote sirgę anemija ar priklausote rizikos grupei. Laiku nustatytas trūkumas padeda užkirsti kelią ligai dar jai neįsisenėjus.