Menoragija

Menoragija vystosi laipsniškai arba staiga, priklausomai nuo ją sukeliančio veiksnio. Iš pradžių organizme įvyksta vidiniai pokyčiai, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros sutrikimas, gimdos gleivinės pakitimai ar kraujo krešėjimo mechanizmų sutrikimas. Šie pokyčiai veikia menstruacinį ciklą, ypač gimdos gleivinės susidarymą ir pasišalinimą.

Toliau, esant nuolatiniam ar pasikartojančiam šių veiksnių poveikiui, kraujavimo pobūdis tampa nenormalus – padidėja jo apimtis arba trukmė. Kadangi menstruacijos išlieka cikliškos (t. y. vyksta reguliariai), šis kraujavimo pobūdžio pasikeitimas ilgainiui suformuoja būklę, kuri apibrėžiama kaip menoragija.

Jei priežastys išlieka nepašalintos, menoragija gali tapti lėtine ir tęstis ilgą laiką, reikalaudama medicininio įvertinimo bei priežiūros.

Hormonų disbalansas. Kai organizme sutrinka estrogeno ir progesterono pusiausvyra, gimdos gleivinė gali per daug išvešėti, o vėliau – atsisluoksniuoti gausiau nei įprasta.

Gimdos struktūriniai pakitimai

Tokie kaip:

• Gimdos miomos (gerybiniai raumeniniai augliai)


• Endometriumo polipai


• Adenomiozė (kai gimdos gleivinė įauga į gimdos raumeninį sluoksnį)

Kraujo krešėjimo sutrikimai. Įgimti ar įgyti sutrikimai, dėl kurių organizmas sunkiau stabdo kraujavimą (pvz., Vilbrando liga).

Tam tikri medikamentai. Ypač kraują skystinantys vaistai ar hormoniniai preparatai (kai kuriais atvejais).

Lėtinės ligos ar sutrikimai. Skydliaukės veiklos sutrikimai, kepenų ligos ar inkstų nepakankamumas gali turėti įtakos menstruacijų pobūdžiui.

Intrauterinės priemonės (spiralės). Kai kurios nehormoninės spiralės (pvz., su variu) gali sukelti gausesnes mėnesines.

Ovuliacijos nebuvimas (anovuliacija). Ypač paauglystėje arba prieš menopauzę, kai ciklas vyksta be ovuliacijos – tai lemia nesubalansuotą hormonų veikimą ir nereguliarų gleivinės atsisluoksniavimą.

• Menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas


• Labai gausus kraujavimas, kai higienos priemones reikia keisti kas 1–2 valandas ar dažniau


• Išsiskiria dideli kraujo krešuliai (didesni nei 2–2,5 cm)


• Kraujavimas pasireiškia ir naktį, dažnai pratekėdamas per drabužius ar patalynę


• Spaudimo arba sunkumo jausmas pilvo apačioje menstruacijų metu


• Nuolatinis nuovargis ar jėgų stoka


• Galvos svaigimas, dusulys, odos blyškumas (ypač esant mažakraujystei)


• Sumažėjusi darbingumo ar gyvenimo kokybė dėl stipraus ir varginančio kraujavimo

Medikamentinis gydymas. Pirmiausia dažniausiai taikomi hormoniniai preparatai – geriamieji kontraceptikai, progesteronas arba hormoninė gimdos spiralė. Jie padeda reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti kraujavimo intensyvumą. Taip pat gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, kurie mažina ir skausmą, ir kraujavimą. Jei kraujavimas gausus, skiriami antifibrinolitiniai vaistai (pvz., traneksamo rūgštis), o esant mažakraujystei – geležies papildai.

Chirurginis gydymas. Jei vaistai nepadeda arba yra nustatyta aiški struktūrinė priežastis (miomos, polipai ir pan.), gali būti atliekamos chirurginės procedūros. Tarp jų – gimdos gleivinės šalinimas (endometriumo abliacija), polipų ar miomų pašalinimas (histeroskopijos ar laparoskopijos būdu). Kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos arba būklė sunki, gali būti atliekama gimdos pašalinimo operacija – histerektomija.

Gydymo pasirinkimas. Sprendimas dėl gydymo metodo priimamas individualiai, atsižvelgiant į menoragijos priežastį, moters amžių, bendrą sveikatos būklę ir tai, ar planuojamas nėštumas. Dažniausiai pradedama nuo konservatyvaus, t. y. medikamentinio, gydymo.

Mažakraujystė (anemija) – viena dažniausių komplikacijų. Dėl ilgalaikio gausaus kraujavimo organizmas netenka per daug geležies, todėl gali atsirasti nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas ir širdies plakimo pojūtis.

Lėtinis nuovargis ir darbingumo sumažėjimas – dėl nuolatinio kraujo netekimo pablogėja bendra savijauta, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas.

Gyvenimo kokybės pablogėjimas – gausios mėnesinės gali riboti kasdienę veiklą, trukdyti darbui, mokslui ar socialiniam gyvenimui, sukelti emocinę įtampą, stresą ar net depresiją.

Reprodukcinės sveikatos sutrikimai – priklausomai nuo priežasties (pvz., miomų, polipų, hormonų disbalanso), gali būti paveiktas vaisingumas ar padidėti nėštumo komplikacijų rizika.

Poreikis chirurginiam gydymui – kai vaistai nepadeda, gali prireikti invazinių procedūrų, įskaitant gimdos pašalinimą (histerektomiją), kas reiškia visišką vaisingumo netekimą.

• Reguliari ginekologinė patikra – padeda anksti nustatyti galimus gimdos gleivinės, hormonų ar struktūrinius sutrikimus.


• Hormoninės pusiausvyros stebėjimas – svarbu reguliariai tikrinti skydliaukės, kiaušidžių ir kitų hormonų veiklą, ypač jei ciklas tampa nereguliarus.


• Gimdos sveikatos priežiūra – ankstyvas miomų, polipų ar kitų pakitimų nustatymas leidžia laiku imtis priemonių.


• Tinkama mityba ir geležies atsargų palaikymas – subalansuota mityba, ypač su pakankamu geležies kiekiu, padeda sumažinti mažakraujystės riziką, jei kraujavimas sustiprėja.


• Vengti savavališko hormoninių vaistų vartojimo – netinkamas kontraceptikų ar kitų hormonų vartojimas gali sukelti ciklo sutrikimus.


• Kreiptis į gydytoją vos pastebėjus pokyčius – ankstyvas reagavimas į gausesnes ar ilgesnes mėnesines leidžia išvengti užsitęsusios menoragijos ir jos komplikacijų.

Nors ne visas priežastis galima kontroliuoti, sąmoningas dėmesys ciklo pokyčiams ir sveikatos profilaktika gali padėti užkirsti kelią menoragijos išsivystymui ar ją sušvelninti ankstyvoje stadijoje.