Metatarsalgija

1. Netolygus krūvio pasiskirstymas pėdoje – dėl netinkamos avalynės, pėdos deformacijų ar netaisyklingos laikysenos padidėja spaudimas padikaulių srityje.


2. Per didelis spaudimas padikauliams – dažniausiai krūvis tenka 2–4 padikauliams, o tai sukelia mikrotraumas ir nuolatinį audinių dirginimą.


3. Audinių sudirginimas ir uždegimas – dėl ilgalaikio spaudimo atsiranda minkštųjų audinių, raiščių ar sausgyslių sudirginimas bei uždegiminės reakcijos.


4. Skausmo atsiradimas – iš pradžių skausmas juntamas tik stovint ar vaikštant, vėliau jis gali pasireikšti net ramybės būsenoje.


5. Funkciniai pakitimai – jei nesiimama korekcinių priemonių, žmogus pradeda keisti eiseną, perkraudamas kitas pėdos ar kojos sritis, kas gali sukelti naujus negalavimus (pvz., kelių, klubų ar nugaros skausmus).

Metatarsalgija dažnai progresuoja lėtai, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir korekcija padeda išvengti lėtinio skausmo bei ilgalaikių pažeidimų.

• Netinkama avalynė – aukštakulniai, siauri ar kietapadžiai batai sutelkia krūvį į priekinę pėdos dalį.


• Pėdos deformacijos – plokščiapėdystė, aukštas skliautas, hallux valgus (iškrypęs kojos nykštys) ar plaktukiniai pirštai keičia krūvio pasiskirstymą.


• Antsvoris – didesnė kūno masė padidina spaudimą padikauliams.


• Fizinė veikla ar ilgas stovėjimas – dažnas vaikščiojimas, bėgimas ar stovėjimas ilgą laiką pervargina priekinę pėdos dalį.


• Senėjimas – su amžiumi mažėja pado riebalinis audinys, kuris saugo padikaulius nuo spaudimo.


• Ankstesnės traumos – lūžiai, sumušimai ar operacijos gali pakeisti pėdos biomechaniką.


• Raumenų disbalansas ar netaisyklinga eisena – netolygi kojų apkrova gali lemti lėtinį spaudimą konkrečioje pėdos vietoje.

Daugeliu atvejų metatarsalgija atsiranda dėl kelių veiksnių kombinacijos, todėl svarbu įvertinti tiek pėdos būklę, tiek kasdienius įpročius.

• Skausmas po padikauliais (ypač stovint ar vaikštant)


• Jausmas, lyg vaikščiotum „ant akmenukų“


• Spaudimo ar deginimo pojūtis priekinėje pėdos dalyje


• Sustiprėjęs skausmas avint siaurus ar kietus batus


• Lengvas patinimas ar jautrumas padikaulių srityje


• Kartais – tirpimas ar dilgčiojimas pirštuose

Simptomai dažniausiai sustiprėja fizinio krūvio metu ir palengvėja ilsintis.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas vertina pėdos struktūrą, padikaulių jautrumą, eiseną, avalynės nusidėvėjimą.


2. Rentgenograma – leidžia įvertinti padikaulių padėtį, ilgį, deformacijas ar buvusias traumas.


3. Ultragarsas – gali padėti nustatyti minkštųjų audinių pakitimus, uždegimą ar pado riebalinio sluoksnio sumažėjimą.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama rečiau, jei įtariami gilesni audinių pažeidimai, streso lūžiai ar Mortono neuroma.


5. Pado spaudimo tyrimas (pedobarografija) – kompiuterinis testas, nustatantis, kaip pasiskirsto svoris vaikštant ar stovint; padeda tiksliai įvertinti perkrovos zonas.


6. Kojų ilgis, laikysenos analizė – atliekama, jei įtariamas raumenų disbalansas ar netaisyklinga biomechanika.

1. Avalynės korekcija – dėvėti batus su minkštu padu, plačiu priekiu ir gera amortizacija, vengti aukštakulnių bei siaurų batų.


2. Ortopediniai vidpadžiai – specialūs įdėklai ar pado pagalvėlės (metatarsaliniai įdėklai) padeda tolygiai paskirstyti krūvį.


3. Fizinio krūvio ribojimas – sumažinti ilgą stovėjimą, vaikščiojimą ar intensyvų sportą, kol uždegimas sumažėja.


4. Pratimai ir tempimai – stiprinami pėdos raumenys, gerinama pėdos ašis ir laikysena.


5. Svorio mažinimas – jei yra antsvorio, mažinant kūno masę sumažėja ir spaudimas pėdai.


6. Šaldymas ir poilsis – ledo kompresai ir pakeltos kojos padeda sumažinti skausmą bei uždegimą.


7. Vaistai – prireikus vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas.


8. Fizioterapija – taikomi ultragarsas, elektroterapija ar manualinė terapija.


9. Injekcijos – sunkiais atvejais gali būti skiriamos kortikosteroidų injekcijos į skausmingą vietą.


10. Operacija – taikoma retai, tik jei konservatyvus gydymas nepadeda ir nustatyta struktūrinė deformacija.

Daugeliu atvejų metatarsalgija sėkmingai gydoma be operacijos, svarbiausia – kuo anksčiau koreguoti rizikos veiksnius ir sumažinti perkrovą pėdos priekyje.

Viena dažniausių komplikacijų yra lėtinis pėdos skausmas, kuris trukdo vaikščioti, ilgiau stovėti ar sportuoti. Siekiant sumažinti skausmą, žmogus dažnai nesąmoningai keičia eiseną, o tai sukelia laikysenos pakitimus ir gali sukelti antrinį skausmą keliuose, klubuose ar nugaroje.

Dėl nuolatinio spaudimo priekinėje pėdos dalyje gali atsirasti nuospaudos, nagai gali deformuotis, o minkštieji audiniai – uždegti.

Taip pat gali formuotis Mortono neuroma – nervo sustorėjimas tarp padikaulių, sukeliantis papildomą skausmą, tirpimą ar deginimą.

Kai kuriais atvejais vystosi plaktukiniai pirštai, skersinis plokščiapėdystė ar net padikaulių stresiniai lūžiai, jei krūvis išlieka per didelis.

Pirmiausia svarbu dėvėti patogią, minkštą, plačią avalynę, ypač jei tenka daug vaikščioti ar stovėti. Reikėtų vengti aukštakulnių, siaurų ar kietapadžių batų, kurie sutelkia svorį į pėdos priekinę dalį.

Taip pat naudinga naudoti ortopedinius vidpadžius ar metatarsalines pagalvėles, jei pėdos forma ar laikysena lemia netolygų krūvį. Jie padeda tolygiai paskirstyti svorį ir sumažinti spaudimą padikauliams.

Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, nes antsvoris didina apkrovą visai pėdai. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina kojų ir pėdų raumenis, o tempimo pratimai gerina pėdos lankstumą ir funkciją.

Reikėtų stebėti savo eiseną ir koreguoti netaisyklingą laikyseną, jei reikia – pasitarti su kineziterapeutu ar ortopedu.

Galiausiai, būtina reaguoti į pirmuosius skausmo požymius, nelaukiant, kol jie taps lėtiniai. Laiku koreguojant priežastis, metatarsalgijos dažnai pavyksta išvengti visai.