Miokarditas

Miokardito eiga dažniausiai prasideda po virusinės ar kitos infekcijos, kai imuninė sistema sureaguoja ne tik į infekciją, bet ir pažeidžia širdies raumens ląsteles. Pradiniame etape virusas ar kitas sukėlėjas patenka į organizmą ir gali pasiekti širdies audinius.

Organizmas pradeda kovą su infekcija, tačiau kartu gali išsivystyti uždegiminė reakcija miokarde, kuri pažeidžia širdies raumens ląsteles ir sutrikdo jų funkciją.

Širdis pradeda mažiau efektyviai pumpuoti kraują, o tai sukelia įvairius sisteminius organizmo pokyčius. Kai kuriais atvejais uždegimas praeina savaime ir širdies funkcija atsistato, tačiau kitais atvejais procesas progresuoja – išsivysto širdies raumens randėjimas, lėtiniai struktūriniai pakitimai ar net širdies nepakankamumas.

Eiga priklauso nuo uždegimo stiprumo, trukmės ir individualios organizmo reakcijos.

• Virusinės infekcijos – dažniausia priežastis; sukelia enterovirusai (pvz., Coxsackie B), gripo virusas, COVID-19, herpes virusai.


• Bakterinės infekcijos – pvz., streptokokai, stafilokokai, difterijos bakterijos.


• Grybelinės ir parazitinės infekcijos – rečiau pasitaikančios, bet galimos, ypač nusilpus imunitetui.


• Autoimuninės ligos – pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, kai organizmas puola savo audinius.


• Vaistai ir toksinai – gali sukelti alerginę ar toksinę uždegiminę reakciją širdies raumenyje.


• Radiacija ir chemikalai – labai retai, bet gali pažeisti miokardą tiesiogiai.


• Idiopatinis miokarditas – kai tiksli priežastis nenustatoma, bet įtariamas virusinis ar imuninės sistemos poveikis.

• Krūtinės skausmas


• Dusulys


• Nuovargis


• Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos)


• Galvos svaigimas


• Alpimas


• Karščiavimas


• Kūno silpnumas

1. Gydytojo apžiūra – įvertinami širdies garsai, pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas ir bendri simptomai.


2. EKG (elektrokardiograma) – gali parodyti ritmo sutrikimus, ST segmento pokyčius ar kitus uždegimo požymius.


3. Kraujo tyrimai – tikrinami širdies pažeidimo žymenys (troponinas, CK-MB), uždegimo rodikliai (CRB, ESR, leukocitai).


4. Echokardiograma (širdies echoskopija) – vertinamas širdies raumens susitraukimas, ertmių dydis, galimas skysčio kaupimasis.


5. Širdies MRT – vienas tiksliausių tyrimų, leidžiantis tiesiogiai matyti miokardo uždegimą ir pažeidimus.


6. Krūtinės ląstos rentgenograma – padeda įvertinti širdies dydį ir galimus plaučių pokyčius.


7. Virusologiniai tyrimai – ieškoma galimo infekcijos sukėlėjo kraujyje.


8. Endomiokardo biopsija – atliekama retais atvejais, kai būtina patvirtinti diagnozę histologiškai.

Miokardito gydymas priklauso nuo ligos priežasties, sunkumo ir paciento būklės.

1. Poilsio režimas – svarbu vengti fizinio krūvio, kad širdis galėtų atsigauti.


2. Simptominis gydymas – skiriami vaistai nuo skausmo, uždegimo ar karščiavimo, jei reikia.


3. Vaistai širdies veiklai palaikyti – gali būti skiriami diuretikai, beta blokatoriai ar AKF inhibitoriai esant širdies nepakankamumo požymiams.


4. Antivirusiniai ar antibiotikai – taikomi, jei nustatoma konkreti infekcinė priežastis.


5. Imunosupresinis gydymas – retais atvejais, kai miokarditas autoimuninės kilmės.


6. Ligoninė – reikalinga, jei simptomai sunkūs, pasireiškia širdies ritmo sutrikimai ar dusulys ramybės būsenoje.


7. Ilgalaikė stebėsena – pacientai po miokardito kurį laiką stebimi dėl galimų liekamųjų širdies funkcijos pokyčių.

Miokarditas, ypač jei diagnozuojamas pavėluotai ar sunkesnės formos, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Širdies ritmo sutrikimai – viena dažniausių komplikacijų, pasireiškianti padažnėjusiu, nereguliariu ar pavojingu širdies plakimu.

Dėl pažeisto raumens gali vystytis širdies nepakankamumas, kai širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo. Kai kuriais atvejais uždegimas palieka randinius pokyčius širdies audinyje, dėl kurių ilgainiui gali sutrikti širdies susitraukimo jėga.

Sunkiais atvejais išsivysto kardiogeninis šokas – pavojinga būklė, kai kraujotaka organizme smarkiai sumažėja.

Retai, bet galimi kraujotakos sutrikimai kitose sistemose, pavyzdžiui, plaučių edema ar kepenų funkcijos pablogėjimas. Be to, kai kuriems pacientams lieka lėtinis širdies funkcijos sutrikimas, reikalaujantis nuolatinio gydymo ir stebėsenos.

Miokardito galima išvengti saugant organizmą nuo infekcijų ir stiprinant imunitetą. Rankų higiena, kontaktų su sergančiaisiais vengimas ir atsakingas elgesys virusinių ligų sezono metu padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.

Labai svarbu neišprovokuoti komplikacijų pervargus – persirgus gripu, COVID-19 ar kita infekcija, reikėtų skirti laiko visiškam pasveikimui ir negrįžti prie fizinio krūvio per anksti.

Kai kuriais atvejais apsaugo vakcinacija – pvz., nuo gripo ar COVID-19, kurie gali būti miokardito priežastimi.

Taip pat reikėtų vengti savaiminio vaistų vartojimo, ypač stipresnių vaistų ar papildų, galinčių turėti toksinį poveikį širdžiai. Svarbu rūpintis bendra sveikata – subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui lengviau atlaikyti infekcijas.