Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas

1. Vožtuvo lapelių pažeidimas ar sustorėjimas – jie praranda elastingumą ir tampa standūs.


2. Vožtuvo angos siaurėjimas – sumažėja atsidarymo plotas tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio.


3. Kraujo tekėjimo kliūtis – diastolės metu kraujas sunkiau prateka į skilvelį.


4. Slėgio padidėjimas kairiajame prieširdyje – kraujas kaupiasi prieširdyje dėl sulėtėjusio nutekėjimo.


5. Slėgio perdavimas į plaučių venas ir arterijas – išsivysto plaučių hipertenzija.


6. Dešiniosios širdies dalies perkrova – dėl nuolatinio spaudimo padidėjimo plaučių kraujotakoje didėja apkrova dešiniajam skilveliui.


7. Širdies hemodinamikos sutrikimai – progresuojant pakitimams vystosi visos širdies veiklos disbalansas.

Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas atsiranda dėl procesų, kurie pažeidžia vožtuvo lapelius, jų struktūrą ar atramines dalis:

• Reumatinė širdies liga – dažniausia priežastis, kai po streptokokinės infekcijos (dažniausiai anginos) išsivysto autoimuninis uždegimas, sukeliantis vožtuvo randėjimą, sustorėjimą ir suaugimą.


• Įgimtos anomalijos – rečiau pasitaikantys vožtuvo vystymosi defektai, kai anga nuo gimimo yra per siaura.


• Kalcinacija – su amžiumi ar esant medžiagų apykaitos sutrikimams vožtuvo žiedas ir lapeliai sukietėja nuo kalcio nuosėdų, todėl anga susiaurėja.


• Kitos retesnės priežastys – spindulinė terapija krūtinės srityje, kai kurios autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė), infekcinis endokarditas, sukeliantis vožtuvo deformaciją.

Mitralinio vožtuvo susiaurėjimo simptomai dažniausiai atsiranda tik tada, kai anga tampa pakankamai siaura ir sutrinka kraujo tekėjimas iš kairiojo prieširdžio į skilvelį.

• Dusulys – pirmiausia fizinio krūvio metu, vėliau gali atsirasti ir ramybės būsenoje.


• Nuovargis ir silpnumas – dėl sumažėjusio širdies išstumiamo kraujo tūrio.


• Širdies plakimo pojūtis – susijęs su prieširdžių virpėjimu ar kitais ritmo sutrikimais.


• Kosulys, hemoptizė (kraujo atkosėjimas) – dėl padidėjusio slėgio plaučių kraujotakoje ir smulkių kraujagyslių plyšimų.


• Krūtinės skausmas ar spaudimas – paprastai ne tokio pobūdžio kaip krūtinės anginos, dažniau susijęs su spaudimo pokyčiais.


• Kojų tinimas, ascitas – vėlyvoje stadijoje, kai dėl plaučių hipertenzijos ir dešiniojo skilvelio perkrovos vystosi dešiniosios širdies nepakankamumas.

1. Echokardiografija (širdies echoskopija) – svarbiausias tyrimas, leidžiantis įvertinti mitralinio vožtuvo angos plotą, lapelių būklę, kairiojo prieširdžio dydį, plaučių kraujotakos spaudimą.


2. Elektrokardiograma (EKG) – padeda nustatyti prieširdžių virpėjimą, dešiniojo skilvelio ar prieširdžio perkrovos požymius.


3. Krūtinės ląstos rentgenograma – rodo padidėjusį kairįjį prieširdį, plaučių kraujotakos sąstovį ar plaučių arterijos išsiplėtimą.


4. Širdies kateterizacija – atliekama rečiau, kai reikia tiksliai įvertinti slėgius širdies ertmėse ar pasiruošti chirurginiam gydymui.


5. Fizinis krūvio testas (veloergometrija, streso echokardiografija) – naudojamas vertinti fizinio krūvio toleranciją, latentinį spaudimo padidėjimą plaučių arterijoje.

Mitralinio vožtuvo susiaurėjimo gydymas priklauso nuo angos susiaurėjimo laipsnio, simptomų ir komplikacijų:

1. Be simptomų arba lengvas susiaurėjimas – specifinio gydymo nereikia, taikoma tik kardiologo priežiūra ir periodinė echokardiografinė kontrolė.


2. Gyvensenos rekomendacijos – fizinio krūvio pritaikymas pagal būklę, infekcijų (ypač gerklės streptokokinių) profilaktika, burnos higiena siekiant sumažinti endokardito riziką.


3. Medikamentinis gydymas – diuretikai simptominiam plaučių perkrovos mažinimui, beta adrenoblokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai širdies ritmui sulėtinti, antikoaguliantai prieširdžių virpėjimo ar tromboembolijos rizikos atvejais.


4. Intervencinis gydymas – perkutaninė balioninė mitralinė valvuloplastika, taikoma tinkamai atrinktiems pacientams su sunkiu stenozės laipsniu.


5. Chirurginis gydymas – vožtuvo komisurotomija arba protezavimas, kai valvuloplastika negalima arba neefektyvi, taip pat esant labai sunkiam susiaurėjimui ar komplikacijoms.

Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas laikui bėgant sukelia įvairias komplikacijas, kurios susijusios su kraujo sąstoviu ir spaudimo padidėjimu širdies ertmėse bei plaučiuose.

Dėl kliūties kraujo tekėjimui į skilvelį vystosi kairiojo prieširdžio padidėjimas, kuris sudaro sąlygas atsirasti prieširdžių virpėjimui. Ilgainiui padidėjęs slėgis prieširdyje perduodamas į plaučių venas ir arterijas, todėl formuojasi plaučių hipertenzija.

Tai apsunkina darbą dešiniajam skilveliui ir sukelia dešiniosios širdies nepakankamumą su periferinėmis edemomis bei ascitu. Be to, dėl kraujo sąstovio prieširdyje padidėja tromboembolinių komplikacijų rizika, galinti pasireikšti insultu ar kitų organų išemija. Pažeistas vožtuvas tampa jautrus infekcijoms, todėl galimas infekcinis endokarditas.

Mitralinio vožtuvo susiaurėjimo išvengti visiškai neįmanoma, tačiau galima reikšmingai sumažinti jo riziką. Pirmiausia svarbiausia yra laiku gydyti streptokokines infekcijas (ypač anginą ir faringitą), nes negydyta infekcija gali sukelti reumatinę karštinę, o ši – ilgainiui pažeisti vožtuvą.

Jei žmogus jau yra persirgęs reumatine karštine, būtina profilaktinė antibiotikų terapija, siekiant išvengti atkryčių ir tolesnio vožtuvo pažeidimo. Kitas svarbus aspektas – burnos ir dantų higiena, nes bloga burnos sveikata didina infekcinio endokardito riziką, kuris taip pat pažeidžia vožtuvą.

Svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą: vengti rūkymo, perteklinio alkoholio, reguliariai judėti, maitintis subalansuotai. Galiausiai, esant rizikos veiksniams ar jau nustatytiems širdies pokyčiams, būtini reguliarūs kardiologo patikrinimai, kad būtų galima anksti pastebėti ir kontroliuoti galimus pakitimus.