Narkomanija

1. Eksperimentavimas – pirmasis kontaktas su narkotine medžiaga, dažniausiai iš smalsumo, bendraamžių spaudimo ar siekiant naujų pojūčių.


2. Proginis ar nereguliarus vartojimas – medžiaga vartojama tam tikrose situacijose (pvz., vakarėliuose), dar be aiškių priklausomybės požymių.


3. Reguliarus vartojimas – narkotikai tampa nuolatiniu gyvenimo dalimi, vartojami ne tik dėl malonumo, bet ir siekiant nuslopinti stresą ar nemalonius jausmus.


4. Priklausomybės formavimasis – organizmas pripranta prie medžiagos, atsiranda tolerancija, reikia didesnių dozių, kad pasiektų tą patį poveikį.


5. Psichologinė ir fizinė priklausomybė – asmuo praranda kontrolę, negali nustoti vartoti, nepaisant sveikatos, santykių ar darbo problemų; atsiranda abstinencijos simptomai nevartojant.


6. Socialinė izoliacija ir degradacija – keičiasi vertybės, nyksta ryšiai su šeima, visuomene, atsiranda teisinės, finansinės ar sveikatos problemos.

Ši eiga kiekvienam žmogui gali būti skirtinga, tačiau priklausomybė paprastai vystosi palaipsniui, apgaulingai ir tampa sunkiai įveikiama be profesionalios pagalbos.

• Biologiniai veiksniai – genetinis polinkis, sutrikęs smegenų neuromediatorių (ypač dopamino) veikimas ar ankstyvos traumos gali padidinti jautrumą priklausomybei.


• Psichologiniai veiksniai – emociniai sunkumai, depresija, nerimas, trauminės patirtys ar žemas savęs vertinimas dažnai skatina vartoti narkotikus kaip būdą „pabėgti“ nuo emocinio skausmo.


• Socialiniai veiksniai – šeimos problemos, smurtas, socialinė atskirtis, netinkama aplinka, priklausomybę turintys artimieji ar draugų spaudimas gali skatinti vartojimą.


• Lengva prieiga prie narkotikų – kuo narkotinės medžiagos lengviau prieinamos, tuo didesnė rizika jas išbandyti ir įklimpti.


• Ankstyvas vartojimo pradėjimas – kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, tuo labiau didėja rizika išsivystyti priklausomybei.


• Neurologiniai pokyčiai – ilgalaikis narkotikų vartojimas sukelia smegenų struktūros ir funkcijų pokyčius, dėl kurių silpnėja savikontrolė ir stiprėja potraukis.

Narkomanija niekada neatsiranda staiga – tai ilgas procesas, kuriame susipina asmeninės, aplinkos ir biologinės priežastys.

• Stiprus potraukis narkotikams – nuolatinis noras vartoti medžiagą, sunku susilaikyti nuo vartojimo.


• Tolerancija – reikia vis didesnių dozių tam pačiam poveikiui pasiekti.


• Abstinencijos simptomai – pasireiškia nevartojant medžiagos (drebulys, prakaitavimas, dirglumas, nemiga, skausmai, pykinimas, nerimas).


• Elgesio pokyčiai – slapukavimas, melavimas, uždarumas, agresyvumas, izoliacija nuo šeimos ar draugų.


• Socialinės problemos – nutrūksta santykiai, netenkama darbo ar mokymosi motyvacijos, prasideda teisiniai ar finansiniai sunkumai.


• Sveikatos pablogėjimas – nuovargis, svorio kritimas, infekcijos, kepenų, širdies ar nervų sistemos pažeidimai.


• Apleista išvaizda ir higiena – sumažėjęs dėmesys savo kūno priežiūrai, pasikeitusi apranga ar išvaizda.


• Sumažėjusi atsakomybė – nesirūpinama kasdieniais darbais, šeima ar įsipareigojimais.


• Bandymai mesti be sėkmės – žmogus kelis kartus bando nutraukti vartojimą, bet nesugeba to padaryti.

1. Psichiatro ar priklausomybių specialisto įvertinimas – pokalbis, testai ir stebėjimas padeda įvertinti priklausomybės lygį, vartojimo pobūdį ir galimas gretutines psichikos problemas.


2. Šlapimo tyrimai dėl narkotinių medžiagų – dažniausiai naudojamas metodas; aptinkami opiatai, kanapės, amfetaminai, kokainas, benzodiazepinai ir kt.


3. Kraujo tyrimai – atliekami rečiau, bet naudingi, kai reikia tiksliai nustatyti medžiagų kiekį ar jų poveikį organizmui.


4. Plaukų ar nagų analizė – leidžia nustatyti narkotikų vartojimą per ilgesnį laikotarpį (savaitės–mėnesiai), tinka teisinėms ar socialinėms situacijoms.


5. Psichologiniai testai – naudojami vertinti priklausomybės riziką, motyvaciją keistis, gretutines psichikos ligas (pvz., depresiją, nerimą).


6. Bendras kraujo tyrimas, kepenų ir inkstų funkcijos testai – vertinami narkotikų padariniai sveikatai, ypač esant ilgam vartojimui.


7. Infekcinių ligų tyrimai – tikrinama dėl hepatitų (B, C), ŽIV ar kitų infekcijų, ypač jei narkotikai vartojami injekcijomis.

1. Detoksikacija – pirmasis žingsnis, kai prižiūrint medikams nutraukiamas narkotikų vartojimas ir padedama įveikti abstinencijos simptomus.


2. Medikamentinis gydymas – priklausomai nuo vartotos medžiagos, gali būti skiriami vaistai (pvz., metadonas, buprenorfinas, naltreksonas) potraukiui mažinti ar abstinencijai palengvinti.


3. Psichoterapija – individuali ar grupinė, padeda suprasti priklausomybės priežastis, keisti elgesį, įveikti emocinius sunkumus (pvz., kognityvinė elgesio terapija).


4. Motyvacinė pagalba – skatinamas žmogaus noras keistis, stiprinamas vidinis apsisprendimas nutraukti vartojimą.


5. Socialinė reabilitacija – padedama grįžti į darbinį ar socialinį gyvenimą, atkurti santykius, spręsti gyvenimo įgūdžių stoką.


6. Stacionarinis gydymas ar bendruomenės – kai kuriais atvejais reikalinga ilgalaikė pagalba gydymo įstaigoje ar gyvenimas priklausomybių bendruomenėje.


7. Pagalba šeimai – artimieji įtraukiami į procesą, mokomi suprasti priklausomybę ir padėti sveikimo kelyje.


8. Atkryčio prevencija – ugdomi gebėjimai atpažinti riziką, susitvarkyti su stresu ir išvengti grįžimo prie vartojimo.

Sėkmingas gydymas reikalauja laiko, kantrybės ir visapusiško palaikymo – dažnai tai ilgas, bet įmanomas sveikimo kelias.

Narkomanija, jei nėra gydoma, sukelia daugybę rimtų komplikacijų, kurios paveikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, o taip pat ir socialinį gyvenimą.

Pirmiausia, ilgalaikis narkotikų vartojimas pažeidžia nervų sistemą – gali išsivystyti atminties sutrikimai, depresija, nerimas, haliucinacijos, paranoja ar net nuolatiniai psichikos sutrikimai (pvz., narkotikų sukelta psichozė).

Fiziškai dažnai pasireiškia organų pažeidimai – kenčia kepenys, inkstai, širdis, plaučiai, o injekcinių narkotikų vartojimas sukelia venų uždegimus, abscesus, randus.

Labai didelė rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, ypač hepatitais B ir C, ŽIV, jei dalijamasi adatomis ar švirkštais.

Pasitaiko perdozavimo atvejų, kurie gali baigtis koma ar mirtimi – tai viena dažniausių su narkotikais susijusių mirties priežasčių.

Narkomanija stipriai paveikia socialinę sritį – žmogus dažnai praranda darbą, mokslą, nutraukia santykius, gyvena socialinėje atskirtyje, o kai kuriais atvejais įsitraukia į nusikalstamą veiklą dėl pinigų ar narkotikų.

Taip pat vystosi priklausomybė ne tik nuo medžiagos, bet ir nuo rizikingo gyvenimo būdo – žmogus praranda motyvaciją, atsakomybę, tampa priklausomas nuo pagalbos iš šalies.

Narkomanijos galima išvengti, jei imamasi kompleksinių, ankstyvų ir nuoseklių priemonių, nukreiptų į švietimą, psichologinę gerovę ir socialinę paramą. Prevencija turi apimti tiek asmeninius, tiek visuomeninius veiksnius.

Pirmiausia, svarbu ankstyvas švietimas – vaikams ir paaugliams turi būti suprantamai aiškinama apie priklausomybės pavojus, narkotikų poveikį smegenims, sveikatai ir gyvenimui.

Didelę reikšmę turi stipri šeimos aplinka – atviri pokalbiai, emocinė parama ir sveiki santykiai mažina riziką, kad vaikas ieškos pabėgimo ar įtakos netinkamoje aplinkoje.

Reikėtų skatinti prasmingą laisvalaikį – sportas, meninė veikla, savanorystė ar kiti įtraukūs užsiėmimai padeda užtikrinti sveiką gyvenimo būdą ir mažina rizikingo elgesio tikimybę.

Taip pat svarbu anksti atpažinti psichologinius sunkumus – nerimą, depresiją, vienišumą, patyčias – ir užtikrinti profesionalią psichologinę pagalbą ar palaikymą.

Mokyklose, bendruomenėse ar darbovietėse būtina vykdyti prevencines programas, kurios ne tik draudžia, bet ir moko spręsti problemas, didina pasitikėjimą savimi ir atsparumą spaudimui.

Labai svarbu kontroliuoti narkotikų prieinamumą, griežtai stebėti jų platinimą ir didinti atsakomybę už nelegalų vartojimą ar platinimą.

Galiausiai, visuomenė turi būti emociškai atspari ir palaikanti, o ne stigmatizuojanti – tik tada žmonės, susidūrę su rizika, ieškos pagalbos anksčiau, o ne slėpsis ir gilins priklausomybę.

Šios priemonės padeda sukurti aplinką, kurioje narkomanijos vystymosi tikimybė yra ženkliai sumažinta.