Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas išsivysto tada, kai apvaisintas kiaušinėlis nepasiekia gimdos ertmės ir prisitvirtina kitur – dažniausiai kiaušintakyje. Įprastai apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, o tada embrionas per kelias dienas keliauja į gimdą, kur įsitvirtina ir vystosi. Tačiau jei šis kelias sutrinka (dėl uždegimų, randų ar kitų veiksnių), kiaušinėlis gali sustoti ir prisitvirtinti per anksti, dar kelyje.

Augantis embrionas toje netinkamoje vietoje (pavyzdžiui, kiaušintakyje) negali vystytis saugiai, nes nėra tam pritaikytos aplinkos ar vietos. Laikui bėgant, tai gali sukelti aplinkinių audinių pažeidimus ir komplikacijas.

• Kiaušintakių pažeidimai – anksčiau buvę uždegimai (pvz., lytiniu keliu plintančios infekcijos, ypač chlamidiozė ar gonorėja) gali palikti randus ar sukibimus, kurie trukdo embrionui patekti į gimdą.


• Ankstesnis negimdinis nėštumas – padidina riziką, kad situacija pasikartos.


• Chirurginės operacijos dubens srityje – operacijos kiaušintakiuose ar gimdoje (pvz., po kiaušintakių operacijos, apendicito) gali pažeisti gleivinę ir sutrikdyti kiaušinėlio judėjimą.


• Endometriozė – audinių augimas už gimdos ribų gali iškreipti kiaušintakių anatomiją ir funkciją.


• Anatominiai pakitimai – įgimti kiaušintakių pakitimai ar susiaurėjimai.


• Rūkymas – padidina riziką dėl poveikio kiaušintakių judrumui ir kraujotakai.


• Hormonų pusiausvyros sutrikimai – gali paveikti kiaušintakių motoriką, dėl ko kiaušinėlis nepatenka į gimdą laiku.


• Nevaisingumo gydymas ir pagalbinis apvaisinimas (IVF) – kai kuriais atvejais gali padidinti negimdinio nėštumo riziką.

Negimdinis nėštumas dažnai susijęs su kliūtimis ar trikdžiais, trukdančiais apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą.

• Pilvo ar dubens skausmas – dažniausiai vienoje pusėje, aštrus ar maudžiantis, stiprėjantis laikui bėgant.


• Nereguliarus arba silpnas kraujavimas iš makšties – dažnai skiriasi nuo įprastų mėnesinių (gali būti tamsesnis, tepliojantis).


• Menstruacijų nebuvimas – gali būti pirmasis požymis, kaip ir įprasto nėštumo metu.


• Silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas – gali rodyti vidinį kraujavimą, ypač jei nėštumas progresuoja kiaušintakyje ir sukelia plyšimą.


• Peties skausmas – atsiranda dėl kraujo dirginimo diafragmos, kai yra vidinis kraujavimas.

Svarbu: Negimdinis nėštumas gali tapti gyvybei pavojinga būkle. Pastebėjus šiuos simptomus, ypač kartu su teigiamu nėštumo testu, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

1. Nėštumo testas (β-hCG kraujyje) – matuojamas nėštumo hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis. Jei hCG lygis didėja lėčiau nei įprastai arba nesutampa su nėštumo trukme, tai gali rodyti negimdinį nėštumą.


2. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas – leidžia anksti įvertinti, ar gimdoje matomas besivystantis nėštumas. Jei gimda tuščia, bet hCG lygis aukštas, įtariama, kad nėštumas gali būti už gimdos ribų.


3. Ginekologinė apžiūra – gydytojas įvertina gimdos ir priedų būklę, galimą skausmą ar masę dubens srityje.


4. Pakartotiniai hCG matavimai (kas 48 val.) – lėtas arba neįprastas augimas padeda diferencijuoti įprastą nuo negimdinio nėštumo.


5. Kraujo tyrimai – vertinami hemoglobino, hematokrito rodikliai, jei įtariamas vidinis kraujavimas.


6. Diagnostinė laparoskopija (retais atvejais) – atliekama, kai diagnozė neaiški arba yra įtarimas dėl plyšusio kiaušintakio. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti vidaus organus.

Šie tyrimai padeda ne tik patvirtinti negimdinį nėštumą, bet ir įvertinti jo lokalizaciją bei galimas komplikacijas. Laiku atlikta diagnostika yra labai svarbi moters sveikatai ir gyvybei.

Medikamentinis gydymas taikomas ankstyvoje negimdinio nėštumo stadijoje, kai nėra plyšimo ir hCG lygis nėra labai aukštas. Skiriamas vaistas metotreksatas, kuris sustabdo nėštumo audinio augimą ir leidžia organizmui jį natūraliai pašalinti.

Chirurginis gydymas būtinas, jei pasireiškia kraujavimas, įvyksta kiaušintakio plyšimas arba medikamentinis gydymas neveiksmingas. Dažniausiai atliekama laparoskopija – tai mažai invazinė operacija, kurios metu pašalinamas negimdinis nėštumas arba pažeistas kiaušintakis. Esant sunkesnei būklei, gali būti atliekama laparotomija – atvira pilvo operacija.

Stebėjimas gali būti taikomas labai ankstyvais atvejais, kai hCG lygis yra žemas ir mažėja savaime, o moteris neturi simptomų. Tokiu atveju gydytojas gali nuspręsti nesiimti aktyvaus gydymo ir reguliariai stebėti būklę.

• Kiaušintakio plyšimas – viena pavojingiausių komplikacijų. Kai augantis nėštumo audinys pertempia kiaušintakį, jis gali plyšti, sukeldamas stiprų vidinį kraujavimą.


• Vidinis kraujavimas – dėl plyšimo arba audinių pažeidimo gali kraujuoti į pilvo ertmę, kas kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.


• Hemoraginis šokas – stiprus kraujo netekimas gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, sąmonės netekimą ir šoką.


• Nevaisingumas – negimdinis nėštumas gali pažeisti kiaušintakį arba jį tenka pašalinti chirurginiu būdu, o tai mažina galimybes pastoti ateityje, ypač jei pažeisti abu kiaušintakiai.


• Pasikartojantis negimdinis nėštumas – moteris, turėjusi vieną negimdinį nėštumą, turi didesnę riziką susidurti su juo vėl.


• Emocinė ir psichologinė įtampa – patirtis gali sukelti stresą, liūdesį ar net ilgalaikius emocinius sunkumus.

Negimdinis nėštumas yra ūmi ir pavojinga būklė, todėl ankstyvas diagnozavimas ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs.

1. Vengti lytiškai plintančių infekcijų – naudoti apsaugos priemones (pvz., prezervatyvus) ir reguliariai tikrintis sveikatą padeda išvengti infekcijų, galinčių pažeisti kiaušintakius.


2. Laiku gydyti dubens uždegimines ligas – anksti diagnozuotos ir gydytos infekcijos mažina randėjimo ir kiaušintakių pažeidimo tikimybę.


3. Riboti rūkymą arba jo visiškai atsisakyti – rūkymas didina negimdinio nėštumo riziką, nes veikia kiaušintakių veiklą ir kraujotaką.


4. Vengti nereikalingų chirurginių intervencijų dubens srityje – kiek įmanoma sumažinti riziką pažeisti kiaušintakius ar sukelti randėjimą.


5. Planuoti nėštumą su gydytojo priežiūra, jei anksčiau buvo negimdinis nėštumas arba kitos dubens organų problemos – tai leidžia laiku įvertinti riziką ir stebėti nėštumo vystymąsi.

Nors ne visada galima visiškai išvengti negimdinio nėštumo, sveikos gyvensenos įpročiai, infekcijų prevencija ir atsakingas reprodukcinės sveikatos priežiūros planavimas reikšmingai sumažina riziką.