Neurastenija

Neurastenijos atsiradimo eiga prasideda nuo ilgalaikio fizinio ar psichinio streso, kuris sukelia organizmo išsekimą.

Ilgainiui nusilpsta nervų sistemos funkcijos, atsiranda nuovargis, sumažėja gebėjimas susikoncentruoti ir atsistatyti po krūvių.

Ši būsena palaipsniui gilėja, jeigu nėra tinkamo poilsio ir gydymo, gali išsivystyti lėtinis neurastenijos sindromas, kuris stipriai veikia kasdienį žmogaus gyvenimą ir darbingumą.

Neurastenija atsiranda dėl ilgalaikio fizinio ar psichinio streso, kuris išsekina nervų sistemą ir sumažina organizmo gebėjimą atsigauti. Pagrindinės priežastys:

• Ilgalaikis emocinis stresas: darbas, šeimos problemos, finansinės rūpesčiai ar kiti išoriniai veiksniai.


• Fizinė perkrova: ilgas fizinis darbas arba nepakankamas poilsis ir miegas.


• Psichologinės traumos: gyvenimo pokyčiai, netektis, psichinės traumos.


• Organizmo išsekimas: dėl lėtinių ligų ar nusilpusio imuniteto.


• Nesubalansuotas gyvenimo būdas: netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai.

Šie veiksniai kartu arba atskirai gali lemti neurastenijos vystymąsi.

• Nuolatinis nuovargis


• Dirglumas, nervingumas


• Galvos skausmai


• Miego sutrikimai (nemiga, negilus miegas)


• Sunku susikaupti


• Silpnas darbingumas


• Raumenų įtampa (ypač sprande, pečiuose)


• Širdies plakimas be aiškios priežasties


• Padidėjęs jautrumas triukšmui, šviesai

1. Bendras kraujo tyrimas – įvertinti bendrą organizmo būklę, atmesti infekcijas, mažakraujystę.


2. C-reaktyvus baltymas (CRB), ENG – nustatyti uždegiminius procesus.


3. Skydliaukės hormonų tyrimai (TSH, FT4) – atmesti skydliaukės sutrikimus.


4. Gliukozės kiekis kraujyje – patikrinti cukrinio diabeto galimybę.


5. Vitaminų kiekis (ypač B grupės, D) – jų trūkumas gali sukelti nuovargį.


6. Elektrokardiograma (EKG) – širdies būklei įvertinti (jei skundžiamasi širdies plakimu).


7. Galvos MRT ar EEG – jei pasireiškia stiprūs galvos skausmai ar neurologiniai simptomai.


8. Psichiatro arba psichologo konsultacija – įvertinti emocinę būseną, atmesti depresiją, nerimo sutrikimus.

1. Fiziniai gydymo būdai: svarbus poilsis, darbo ir poilsio režimo sureguliavimas, lengva fizinė veikla (pvz., pasivaikščiojimai, joga), masažai, kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimai.


2. Medikamentai: prireikus gydytojas gali skirti vitaminų (ypač B grupės, D), lengvų raminamųjų, adaptogenų ar antidepresantų, jei yra depresijos ar nerimo požymių.


3. Psichoterapija: individuali ar grupinė terapija padeda spręsti emocines ir psichologines priežastis, tokias kaip stresas, perdegimas ar vidinis konfliktas.


4. Psichoedukacija: pacientas informuojamas apie sutrikimą, mokomas atpažinti pervargimo požymius, efektyviai tvarkytis su stresu ir palaikyti emocinę pusiausvyrą.


5. Gyvenimo būdo korekcija: sveika mityba, miego higiena, socialinių ryšių palaikymas bei žalingų įpročių (pvz., kofeino, alkoholio) ribojimas prisideda prie savijautos gerinimo.

Tinkamas gydymas dažnai apima kelių specialistų bendradarbiavimą – šeimos gydytojo, psichologo, psichiatro ir, jei reikia, neurologo.

Pirmiausia, lėtinis nuovargis ir energijos trūkumas ilgainiui gali pereiti į perdegimo sindromą arba net depresiją, ypač jei žmogus ir toliau save apkrauna darbais bei neišsprendžia vidinių įtampų.

Dėl nuolatinio dirglumo, nerimo ir dėmesio sutrikimų dažnai kyla santykių problemos, tiek šeimoje, tiek darbe – gali pablogėti bendravimas, suprastėti darbingumas, atsirasti izoliacija.

Be to, dėl nuolatinio streso ir įtampos gali išsivystyti somatiniai sutrikimai, tokie kaip virškinimo problemos, migrena, miego sutrikimai, širdies ritmo pokyčiai ar net imuninės sistemos nusilpimas, kuris padidina kitų ligų riziką.

Negydoma neurastenija taip pat gali paskatinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą (pvz., alkoholio, raminamųjų), ypač kai žmogus bando pats susitvarkyti su įtampa.

Galiausiai, tai gali sukelti lėtinį psichologinį nestabilumą, apsunkinti grįžimą į įprastą gyvenimą bei sumažinti gyvenimo kokybę.

Pirmiausia, būtina užtikrinti reguliarų ir kokybišką miegą – miegoti 7–9 valandas per parą, eiti miegoti ir keltis panašiu metu. Taip pat svarbu išlaikyti subalansuotą darbo ir poilsio režimą, vengti pervargimo ir nuolatinio skubėjimo. Pertraukos darbo metu, ypač protiniame darbe, padeda išvengti per didelio smegenų nuovargio.

Kita svarbi prevencijos dalis – streso valdymas. Tai gali būti pasiekiama naudojant atsipalaidavimo metodus, tokius kaip kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ar tiesiog buvimas gamtoje. Taip pat svarbu turėti emocinio palaikymo ratą – artimųjų ar draugų, su kuriais galima pasikalbėti ir pasidalyti išgyvenimais.

Nepamirškite ir fizinio aktyvumo – net lengvas judėjimas kasdien gerina nuotaiką, mažina įtampą ir padeda geriau miegoti. Tuo pačiu svarbu laikytis sveikos mitybos principų ir vengti žalingų įpročių – perteklinio kofeino, alkoholio ar raminamųjų vartojimo.

Galiausiai, būtina mokytis atpažinti savo ribas ir laiku kreiptis pagalbos, jei jaučiamas nuolatinis nuovargis, dirglumas ar nerimas. Ankstyvas reagavimas leidžia išvengti ilgalaikių padarinių ir išlaikyti gerą psichinę savijautą.