Neurosensorinis prikurtimas

1. Pažeidžiamas vidinės ausies aparatas arba klausos nervas – sutrikimas prasideda, kai pažeidžiami sraigėje esantys plaukuotieji receptoriai arba VIII galvinio nervo (klausos nervo) skaidulos.


2. Sutrinka garso virpesių pavertimas nerviniais impulsais – vidinė ausis nebegali tinkamai konvertuoti garso bangų į signalus, kuriuos smegenys galėtų suprasti.


3. Nervinių signalų perdavimo sutrikimas – pažeidus klausos nervą, impulsai į smegenų klausos centrus perduodami silpnai, netiksliai arba visai neperduodami.


4. Sumažėja ar prarandama garso suvokimo funkcija – žmogus pradeda blogiau girdėti aukštus ar žemus dažnius, garsai tampa tylesni ar iškraipyti.


5. Klausos funkcijos pablogėjimas stabilizuojasi arba progresuoja – priklausomai nuo priežasties, prikurtimas gali sustoti, būti nuolatinis arba palaipsniui stiprėti.

• Amžiniai pokyčiai (presbiakuzija) – su amžiumi natūraliai silpsta vidinės ausies receptoriai, dėl to dažniausiai blogėja aukštų dažnių garsų suvokimas.


• Triukšmo poveikis – ilgalaikis ar staigus stipraus triukšmo poveikis (pvz., sprogimas, garsi muzika) gali pažeisti plaukuotąsias ląsteles sraigėje.


• Virusinės ar bakterinės infekcijos – kai kurios ligos (pvz., meningitas, gripas, kiaulytė) gali pažeisti vidinę ausį ar klausos nervą.


• Vaistų toksinis poveikis (ototoksiniai vaistai) – tam tikri antibiotikai, chemoterapiniai ar diuretiniai vaistai gali sukelti negrįžtamą vidinės ausies pažeidimą.


• Traumos – galvos ar ausies traumos gali tiesiogiai paveikti klausos organus ar nervą.


• Genetiniai veiksniai – kai kuriais atvejais prikurtimas gali būti paveldimas arba įgimtas.


• Kraujotakos sutrikimai – staigus vidinės ausies aprūpinimo krauju sutrikimas (pvz., dėl insulto ar kraujagyslių užsikimšimo) gali sukelti staigų klausos praradimą.


• Navikai – retai, bet neuromos ar kiti navikai gali spausti klausos nervą ir trikdyti signalo perdavimą.

• Susilpnėjusi klausa


• Garsų iškraipymas


• Ūžesys ausyse (spengimas)


• Sunkumas suprasti kalbą (ypač triukšme)


• Vienpusis arba abipusis prikurtimas


• Pusiausvyros sutrikimai (retais atvejais)

1. Otoskopija – įvertinama ausies landa ir būgnelis, siekiant atmesti išorinius ar viduriniosios ausies sutrikimus.


2. Audiometrija – pagrindinis tyrimas, kuriuo matuojamas klausos slenkstis skirtingais dažniais; padeda nustatyti prikurtimo tipą ir laipsnį.


3. Timpanometrija – įvertina vidurinės ausies funkciją, kad būtų atmesta laidžioji klausos praradimo priežastis.


4. Klausos sukeltų potencialų tyrimas (BERA/ABR) – matuojamas klausos nervo ir smegenų reakcijos į garsinius dirgiklius, ypač jei įtariamas nervo pažeidimas.


5. Kraujotakos ir neurologinis įvertinimas – esant staigiam ar vienpusiškam prikurtimui, gali būti tiriama dėl kraujotakos sutrikimų ar nervų pažeidimų.


6. Vaizdiniai tyrimai (KT ar MRT) – atliekami, jei įtariamas navikas (pvz., akustinė neuroma) arba struktūrinis smegenų ar vidinės ausies pažeidimas.

1. Kortikosteroidai – esant staigiam neurosensoriniam prikurtimui, dažniausiai skiriami hormoniniai vaistai (pvz., prednizolonas), siekiant sumažinti uždegimą ir atkurti klausą.


2. Kraujotaką gerinantys vaistai – kai kuriais atvejais naudojami preparatai, gerinantys vidinės ausies aprūpinimą krauju.


3. Garsiniai klausos aparatai – kai klausos funkcija nepagerėja, skiriami klausos aparatai, kurie sustiprina garsą ir padeda geriau suprasti kalbą.


4. Kochleariniai implantai – sunkios ar visiškos klausos netekties atvejais gali būti implantuojamas kochlearinis implantas, tiesiogiai stimuliuojantis klausos nervą.


5. Gydymas pagrindinės priežasties – jei prikurtimą sukelia infekcija, trauma, ototoksiniai vaistai ar navikas, svarbu gydyti pagrindinį sutrikimą.


6. Reabilitacija ir logoterapija – kai kuriais atvejais prireikia klausos lavinimo, kalbos terapijos ir prisitaikymo prie naujų klausos sąlygų.

Neurosensorinis prikurtimas, ypač negydomas ar progresuojantis, gali sukelti reikšmingų gyvenimo kokybės sutrikimų.

Dažniausia komplikacija yra nuolatinis klausos praradimas, kuris gali būti dalinis arba visiškas, vienašalis ar abipusis.

Dėl prastos garso suvokimo gali išsivystyti kalbos supratimo sutrikimai, ypač triukšmingoje aplinkoje, o tai apsunkina bendravimą. Ilgainiui tai gali lemti socialinę izoliaciją, emocinius sutrikimus, pvz., nerimą, depresiją, ar sumažintą savivertę.

Kai kuriais atvejais kartu pasireiškia tinnitusas (ūžesys ausyse) – varginantis simptomas, kuris gali būti nuolatinis ir paveikti miegą ar koncentraciją.

Reti atvejai gali būti susiję su pusiausvyros sutrikimais, ypač jei pažeidžiama ir vidinės ausies vestibuliarinė dalis.

Negydomas klausos sutrikimas, ypač vyresniame amžiuje, gali būti susijęs ir su greitesniu kognityvinių funkcijų silpnėjimu – suprastėjusia atmintimi ar mąstymu.

Neurosensorinio prikurtimo galima išvengti arba atitolinti laikantis kelių svarbių prevencijos principų.

Pirmiausia svarbu saugoti ausis nuo stipraus triukšmo – vengti ilgalaikio buvimo triukšmingoje aplinkoje arba naudoti ausų apsaugos priemones (pvz., ausų kamštukus ar ausines), dirbant ar lankantis renginiuose su garsu virš 85 dB.

Reikėtų saikingai naudoti asmeninius garso įrenginius, ypač ausines, ir vengti klausytis muzikos per garsiai ar per ilgai.

Svarbu vengti ototoksinių medikamentų, o jei jų vartoti būtina – tai daryti tik gydytojui paskyrus ir prižiūrint.

Infekcijų prevencija – pasiskiepyti nuo ligų, galinčių pažeisti klausą (pvz., meningito, kiaulytės), ir laiku gydyti ausų ar kvėpavimo takų uždegimus.

Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrinti klausą, ypač jei pastebimi pirmieji sutrikimo požymiai ar priklausote rizikos grupei (vyresnis amžius, darbas triukšme, lėtinės ligos).

Ankstyvas nustatymas leidžia laiku imtis priemonių ir sulėtinti klausos blogėjimą.