Norovirusinė infekcija

1. Viruso patekimas į organizmą – nurijus užteršto maisto, vandens arba per kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.


2. Viruso prisitvirtinimas prie žarnyno gleivinės – norovirusai jungiasi prie žarnyno ląstelių receptorių.


3. Viruso dauginimasis – prasideda aktyvi viruso replikacija plonosios žarnos epitelio ląstelėse.


4. Žarnyno gleivinės pažeidimas – sunaikinamos ar pažeidžiamos epitelio ląstelės, sutrinka virškinimo ir skysčių įsisavinimo procesai.


5. Sutrikęs skysčių ir elektrolitų balansas – dėl absorbcijos sutrikimo žarnyne kaupiasi skysčiai, prasideda viduriavimas ir vėmimas.


6. Organizmo reakcija – įsijungia imuninė sistema, kurios atsakas palaipsniui pašalina virusą.


7. Pasveikimas – daugeliu atvejų liga trunka 2–7 dienas, o po jos išsivysto trumpalaikis imunitetas, apsaugantis nuo pakartotinės infekcijos tik keliems mėnesiams.

Norovirusinė infekcija atsiranda dėl užsikrėtimo norovirusu, kuris lengvai plinta ir pasižymi dideliu atsparumu aplinkos sąlygoms. Pagrindinės priežastys:

• Užterštas maistas – ypač termiškai neapdoroti jūros gėrybių produktai, daržovės, vaisiai.


• Užterštas vanduo – geriamasis arba naudojamas maisto ruošimui, taip pat vanduo baseinuose.


• Tiesioginis kontaktas su sergančiu asmeniu – virusas plinta per rankas, bendrus daiktus, paviršius.


• Aerozolinis kelias – dalelės gali pasklisti į aplinką vemiant ir užkrėsti aplinkinius.


• Uždaros bendruomenės – infekcija lengvai plinta vietose, kur daug žmonių glaudžiai bendrauja (mokyklos, globos namai, ligoninės, laivai).


• Viruso atsparumas – norovirusai ilgai išlieka ant paviršių ir atsparūs daugeliui dezinfekavimo priemonių, todėl infekcija plinta net ir po valymo.

• Viduriavimas – dažnas, vandeningas, kartais lydimas pilvo spazmų.


• Vėmimas – labai būdingas, dažnai kartu su pykinimu, gali būti staigus ir intensyvus.


• Pilvo skausmai ir spazmai – atsiranda dėl žarnyno gleivinės pažeidimo.


• Pykinimas – juntamas nuolat arba prieš vėmimą.


• Karščiavimas – dažniausiai nedidelis, bet gali lydėti infekciją.


• Galvos skausmas ir raumenų skausmai – bendras negalavimo požymis.


• Silpnumas, nuovargis – dėl skysčių ir elektrolitų netekimo.

Įtariant norovirusinę infekciją, diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinius požymius ir ligos protrūkio aplinkybes, bet patvirtinti padeda laboratoriniai tyrimai:

1. Išmatų tyrimai PGR metodu (polimerazės grandininė reakcija) – tiksliausias būdas nustatyti noroviruso genetinę medžiagą.


2. Greitieji antigenų testai – nustato viruso baltymus išmatose, tačiau yra mažiau jautrūs.


3. Elektroninė mikroskopija – specializuotuose centruose naudojama retai, siekiant tiesiogiai pamatyti viruso daleles.


4. Epidemiologiniai duomenys – protrūkių metu svarbi informacija apie panašius susirgimus aplinkoje, užkrato šaltinius.


5. Bendrieji laboratoriniai tyrimai (jei reikia įvertinti komplikacijas) – kraujo elektrolitai, inkstų funkcijos rodikliai, ypač esant dehidratacijos požymiams.

Norovirusinė infekcija gydoma simptomiškai, nes specifinių antivirusinių vaistų nėra:

1. Skysčių ir elektrolitų atkūrimas – svarbiausia priemonė, nes vėmimas ir viduriavimas sukelia dehidrataciją; taikomas geriamasis rehidratacinis tirpalas arba, sunkesniais atvejais, lašinamos infuzijos į veną.


2. Poilsis ir mitybos režimas – rekomenduojama ilsėtis, vartoti lengvai virškinamą maistą, vengti riebaus, aštraus, pieno produktų.


3. Vaistai nuo simptomų – prireikus gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo ar vėmimo; antidiarėjiniai vaistai paprastai nenaudojami, nes gali pailginti infekcijos eigą.


4. Higienos laikymasis – dažnas rankų plovimas, atskirų indų naudojimas, paviršių dezinfekcija, kad būtų išvengta infekcijos plitimo kitiems.

Norovirusinė infekcija dažniausiai praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti komplikacijų. Pagrindinė ir dažniausia yra dehidratacija, atsirandanti dėl gausaus vėmimo ir viduriavimo – ji ypač pavojinga vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Sunkios dehidratacijos metu gali išsivystyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, kurie paveikia širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklą. Kartais pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimas dėl skysčių netekimo.

Imunitetą silpninantiems pacientams galimos ilgiau trunkančios infekcijos ar antrinės komplikacijos. Dėl didelio užkrečiamumo infekcija gali sukelti protrūkius uždarose bendruomenėse, kas lemia platesnes sveikatos problemas visuomenėje.

Norovirusinės infekcijos galima išvengti tik laikantis griežtos higienos ir saugaus maisto vartojimo taisyklių:

• Rankų higiena – dažnas rankų plovimas šiltu vandeniu ir muilu, ypač po tualeto, sauskelnių keitimo, prieš valgį ar maisto gaminimą.


• Maisto sauga – kruopščiai plauti daržoves ir vaisius, gerai termiškai apdoroti jūros gėrybes bei kitus maisto produktus.


• Saugaus vandens vartojimas – gerti tik švarų, patikimos kilmės vandenį; keliaujant rinktis buteliuose išpilstytą.


• Paviršių dezinfekcija – naudoti chloro turinčias priemones virtuvėje, vonioje, ypač po kontakto su sergančiuoju.


• Atskiras sergančiojo priežiūros inventorius – indai, rankšluosčiai, patalynė turi būti naudojami tik vieno asmens.


• Ligos metu vengti kontakto – sergant būtina likti namuose ir bent 48 val. po simptomų išnykimo nesilankyti viešose vietose ar nenešti maisto kitiems.


• Edukacija bendruomenėse – informuoti apie rankų higieną, maisto saugą ir greitą reakciją protrūkių metu.