Nudegimas saulėje – tai ūminė odos uždegiminė reakcija, kuri išsivysto dėl pernelyg ilgo ir intensyvaus ultravioletinių (ypač UV-B) spindulių poveikio.
Ši būklė pažeidžia viršutinius odos sluoksnius, sutrikdo ląstelių struktūrą ir sukelia biologinį atsaką, į kurį įsitraukia imuninė sistema.
Nudegimas dažniausiai pasireiškia po kelių valandų nuo saulės poveikio, o jo sunkumas priklauso nuo individualaus odos tipo, buvimo saulėje trukmės, UV indekso ir apsaugos priemonių naudojimo.
Tai dažna būklė vasaros sezono metu ir gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei kartojasi dažnai.
Ši eiga priklauso nuo individualaus odos jautrumo, buvimo saulėje trukmės ir UV apsaugos priemonių naudojimo.
Nudegimas yra odos gynybos mechanizmo viršijimo pasekmė – kai UV spinduliai pažeidžia ląsteles greičiau, nei oda spėja atsinaujinti ar apsisaugoti.
Šie požymiai paprastai išsivysto per 2–6 val. po saulės poveikio ir stipriausiai pasireiškia per 12–24 val. Nudegimo sunkumas priklauso nuo UV poveikio trukmės, odos tipo ir apsaugos priemonių.
Lengvi nudegimai paprastai gyja per 3–7 dienas. Esant sunkesniems ar kartotiniams nudegimams, reikalinga mediko apžiūra ir intensyvesnė priežiūra.
Nudegimas saulėje, ypač stiprus ar dažnai pasikartojantis, gali sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir rimtas komplikacijas, veikiančias tiek odą, tiek bendrą sveikatą.
Pirmiausia, dažna ir nemaloni pasekmė yra odos lupimasis ir pigmentacijos pokyčiai – nudegusi oda dažnai šerpetoja, vėliau gali likti šviesesnių ar tamsesnių dėmių.
Stipresnio nudegimo metu gali susidaryti pūslės, kurios, jei pažeidžiamos ar neprižiūrimos, gali užsikrėsti – išsivysto bakterinė infekcija, sukelianti skausmą, paraudimą, pūliavimą ir net reikalaujanti gydymo antibiotikais.
Kartais dėl intensyvaus UV poveikio atsiranda šilumos smūgis arba saulės intoksikacija, kuri pasireiškia karščiavimu, pykinimu, galvos skausmu, silpnumu, ypač jei žmogus ilgai buvo saulėje be pakankamo skysčių kiekio.
Pasikartojantys nudegimai ilgainiui gali sukelti ankstyvą odos senėjimą – oda praranda elastingumą, tampa raukšlėta, dėmėta, pažeidžiama.
Pavojingiausia ilgalaikė komplikacija – odos vėžio (melanomos ar kitų formų) rizikos padidėjimas.
Kuo daugiau kartų žmogus nudegė saulėje, ypač vaikystėje ar paauglystėje, tuo didesnė rizika susirgti vėžiniais odos navikais vėlesniame amžiuje.
Pirmiausia, būtina vengti saulės vidurdienį, ypač tarp 10 ir 16 val., kai UV spinduliuotė yra stipriausia. Tuo metu rekomenduojama būti pavėsyje ar uždaroje patalpoje.
Kiekvieną kartą einant į lauką reikia naudoti apsauginį kremą nuo saulės su SPF 30 ar didesniu. Jį svarbu tepti likus 15–30 minučių prieš išeinant ir atnaujinti kas 2 valandas, taip pat po maudynių ar prakaitavimo.
Reikėtų dėvėti apsauginius drabužius – ilgomis rankovėmis, kelnėmis, tankaus audinio. Taip pat būtina plačiabrylė skrybėlė ir akiniai nuo saulės su UV filtru, kad būtų apsaugota galva ir akys.
Saulėtą dieną svarbu rinktis pavėsį, ypač jei oda jautri, šviesi ar neseniai buvo nudegusi. Pavėsis sumažina tiesioginį UV poveikį, bet neužtikrina visiškos apsaugos, todėl papildomos priemonės vis tiek reikalingos.
Vengti soliariumų – dirbtiniai UV spinduliai taip pat gali sukelti nudegimus ir padidina odos vėžio riziką.
Svarbu stebėti UV indeksą, kurį galima rasti orų programėlėse ar prognozėse – jei jis aukštas, reikėtų dar labiau riboti buvimą saulėje.
Galiausiai, mokyti vaikus apsaugos nuo saulės įpročių nuo mažens – nes nudegimai vaikystėje ypač padidina odos vėžio riziką suaugus.
Šie paprasti, bet nuosekliai taikomi veiksmai leidžia saugiai mėgautis saule be nudegimų ir ilgalaikės žalos odai.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas