Nudegimas ugnimi

1. Šilumos poveikis – oda ar kiti audiniai tiesiogiai kontaktuoja su liepsna arba intensyvia šiluma.


2. Audinių perkaitimas – pakilus temperatūrai virš 45 °C, prasideda baltymų denatūracija ir ląstelių struktūros pažeidimas.


3. Ląstelių žūtis – žūsta odos ir poodžio ląstelės, formuojasi nekrozės židiniai.


4. Uždegiminė reakcija – į pažeidimo vietą priplūsta kraujo, vystosi patinimas, paraudimas, prasideda pūslių formavimasis.


5. Skysčių ir elektrolitų netekimas – pažeista oda praranda barjerinę funkciją, dėl to iš audinių netenkama daug skysčių.


6. Infekcijos rizika – dėl atviros žaizdos mikroorganizmai lengviau patenka į organizmą.


7. Gijimas arba randėjimas – paviršiniai nudegimai gyja savaime, o gilesni – palieka randus, gali reikėti chirurginės intervencijos.

Nudegimo ugnimi priežastys dažniausiai susijusios su tiesioginiu žmogaus kontaktu su atvira liepsna ar intensyvia šiluma:

• Gaisrai – buityje, darbo vietose, transporto priemonėse ar gamtoje kilę gaisrai.


• Atvira liepsna – susižalojimai nuo žvakių, dujinių viryklių, židinių, laužų ar degiųjų skysčių užsiliepsnojimo.


• Sprogimai – dujų, degalų ar cheminių medžiagų sprogimai, sukeliantys momentinį intensyvų karštį.


• Karšti objektai – kontaktas su įkaitusiais metalais, stiklu, krosnimis ar kitais paviršiais.


• Nelaimingi atsitikimai darbe – pramonėje, statybose ar virtuvėse, kur naudojami atviros liepsnos šaltiniai.


• Apsirengusių drabužių užsidegimas – ypač jei drabužiai sintetiniai ir greitai dega.


• Nesaugus elgesys su ugnimi – vaikų žaidimai su degtukais ar petardomis, neatsargus rūkymas.

• Stiprus skausmas – ypač paviršinių nudegimų atveju, nes pažeidžiami nervų galūnėlės.


• Paraudimas ir patinimas – ankstyvas uždegiminės reakcijos požymis.


• Pūslių atsiradimas – odoje kaupiasi skystis dėl pažeistų kraujagyslių pralaidumo.


• Odos spalvos pakitimai – gali būti rausva, balkšva, rusva ar net juoda, priklausomai nuo nudegimo gylio.


• Sausas ar apanglėjęs paviršius – gilūs nudegimai gali atrodyti kaip kieta, nejautri oda.


• Randėjimo rizika – gyjant gilesniems nudegimams formuojasi randai ar deformacijos.


• Sisteminis poveikis – esant didelio ploto nudegimui pasireiškia troškulys, silpnumas, šoko požymiai dėl skysčių netekimo.

1. Klinikinė apžiūra – bendros būklės, kvėpavimo, kraujotakos, sąmonės įvertinimas; nudegimo ploto ir gylio nustatymas; kvėpavimo takų pažeidimo požymių paieška.


2. Kraujo bendras tyrimas – leukocitų, hemoglobino, hematokrito įvertinimas.


3. Šlapimo bendras tyrimas – baltymai, kraujas, mioglobinas.


4. Elektrolitai (Na, K, Cl, Ca, Mg) – skysčių–druskų pusiausvyros stebėjimui.


5. Kreatininas ir šlapalas – inkstų funkcijos įvertinimui.


6. Kraujo dujų analizė – deguonies saturacija, rūgščių–šarmų pusiausvyra, ypač įtariant įkvėpimo traumą.


7. Gliukozė – streso hiperglikemijos nustatymui.


8. Koagulograma – kraujo krešėjimo sistemos būklė, svarbu prieš operacijas ar sepsio atveju.


9. Karbonilhemoglobino kiekis – būtinas, jei pacientas buvęs gaisro aplinkoje, galimas CO apsinuodijimas.


10. Krūtinės ląstos rentgenograma – kvėpavimo komplikacijų ir įkvėpimo traumos diagnostikai.


11. EKG – širdies ritmo sutrikimų, galimų dėl elektrolitų disbalanso ar hipoksijos, nustatymui.


12. Bronchoskopija – atliekama, jei yra kvėpavimo takų nudegimo požymių (kosulys su suodžiais, užkimimas, dusulys).

1. Pirmosios pagalbos priemonės – svarbiausia nedelsiant nutraukti terminį poveikį, užgesinti ugnį ar pašalinti nukentėjusį nuo šilumos šaltinio. Pažeistą vietą reikia 10–20 minučių vėsinti tekančiu drungnu vandeniu, bet ne ledu. Reikia nuimti žiedus, laikrodžius, ankštus drabužius, kol neprasidėjo patinimas. Nudegusią vietą uždengti švaria sausa medžiaga, kad būtų apsaugota nuo infekcijos, ir suteikti nuskausminimą.


2. Skysčių infuzinė terapija – esant vidutiniams ar dideliems nudegimams taikomas skysčių atstatymas pagal Parklando formulę (Ringerio laktato tirpalas), stebimas šlapimo kiekis, arterinis spaudimas, širdies veikla.


3. Analgezija ir sedacija – skausmui malšinti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar opioidai, sunkesniais atvejais – intraveninė analgezija.


4. Žaizdų priežiūra – nudegusios vietos valomos, pašalinamos pūslės ar nekrotiniai audiniai, naudojami antiseptiniai tirpalai ir specialūs tvarsčiai (sidabro preparatai, hidrokoloidiniai ar silikoniniai).


5. Infekcijos kontrolė – taikomi aseptikos principai, kai kuriais atvejais skiriami sisteminiai antibiotikai tik esant infekcijos požymiams, bet ne profilaktiškai.


6. Chirurginis gydymas – esant giliems nudegimams gali būti reikalinga nekrektomija (nudegusio audinio pašalinimas) ar odos transplantacija.


7. Kvėpavimo takų apsauga – jei yra įtariama įkvėpimo trauma, pacientui užtikrinama deguonies terapija, gali būti reikalinga intubacija ar bronchoskopija.


8. Mitybos ir metabolizmo palaikymas – nudegę pacientai patiria didelį katabolinį stresą, todėl reikalinga ankstyva enterinė mityba, baltymų ir kalorijų papildymas.


9. Reabilitacija – gijimo metu svarbūs kineziterapijos pratimai, specialūs įtvarai ir kompresiniai drabužiai randų kontrolei bei galūnių funkcijos išsaugojimui.

Nudegimai ugnimi gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios priklauso nuo ploto, gylio, lokalizacijos bei paciento būklės:

• Hipovoleminis šokas – dėl masyvaus skysčių ir plazmos netekimo per pažeistus audinius.


• Kvėpavimo takų pažeidimai – įkvėpus karšto oro, dūmų ar toksinių dujų vystosi edema, obstrukcija, bronchų spazmai, galimas ūminis kvėpavimo nepakankamumas.


• Infekcijos ir sepsis – nudegimo žaizdos yra puiki terpė bakterijoms, todėl dažna komplikacija yra vietinė infekcija ar sisteminė sepsinė reakcija.


• Inkstų funkcijos sutrikimas – dėl hipovolemijos arba mioglobinurijos, kuri atsiranda esant raumenų irimui.


• Elektrolitų disbalansas – hiponatremija, hiperkalemija ar hipokalemija, sukelianti širdies ritmo sutrikimus.


• Randai ir kontraktūros – gyjant susidaro hipertrofiniai randai, odos ir sąnarių kontraktūros, ribojančios judesius.


• Virškinamojo trakto komplikacijos – gali atsirasti stresinės opos, kraujavimai, ileusas.


• Psichologinės pasekmės – potrauminis stresas, depresija, nerimo sutrikimai dėl patirto sužalojimo ir randų.

• Atsargus elgesys su atvira ugnimi – nelaikyti žvakių, židinių ar laužų be priežiūros, nevykdyti darbų su atvira liepsna šalia degių medžiagų.


• Saugus buitinės technikos naudojimas – nepalikti įjungtų viryklių, lygintuvų ar kitų šilumą generuojančių prietaisų be priežiūros, tikrinti elektros instaliacijos būklę.


• Vaikų apsauga – nelaikyti degtukų, žiebtuvėlių ar karštų daiktų vaikams pasiekiamoje vietoje, naudoti apsauginius užtvarus aplink židinius ar krosnis.


• Darbų sauga – dirbant su degiomis medžiagomis ar atvira liepsna naudoti apsauginius drabužius, pirštines, akinius, laikytis saugos taisyklių.


• Dūmų detektoriai ir gesintuvai – namuose įrengti dūmų detektorius, turėti veikiančius gesintuvus, žinoti evakuacijos planą.


• Karštų skysčių ir paviršių kontrolė – nepalikti verdančio vandens ar karštų puodų be priežiūros, saugoti, kad jie nebūtų lengvai pasiekiami vaikams.


• Tinkama apranga prie ugnies – vengti lengvai užsiliepsnojančių sintetinių drabužių, rinktis natūralius pluoštus, jei tenka būti prie atviros liepsnos.