Oligofrenija

Psichikos
Oligofrenija – tai intelekto sutrikimas, pasireiškiantis sumažėjusiu protiniu vystymusi ir sunkumais adaptuojantis kasdieniame gyvenime.
Iryna Inshyna | Shutterstock

Oligofrenija – kas tai?

Oligofrenija yra ilgalaikis protinio vystymosi sutrikimas, kuris lemia sumažėjusį intelekto lygį ir sutrikusią gebėjimą mokytis bei prisitaikyti socialinėje aplinkoje.



Šis sutrikimas paveikia žmogaus pažintines, motorines ir socialines funkcijas, todėl asmeniui gali būti sunku savarankiškai atlikti kasdienes užduotis ir bendrauti su aplinkiniais.



Oligofrenija dažnai diagnozuojama vaikystėje ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei specialios pagalbos.



Ji apima įvairius sunkumo laipsnius, nuo lengvo iki sunkiai išreikšto intelekto nepakankamumo.


Oligofrenijos atsiradimo eiga


  1. Prenatalinis laikotarpis – vystymosi sutrikimai gali prasidėti dar nėštumo metu dėl genetinių mutacijų, infekcijų ar aplinkos veiksnių, kurie pažeidžia smegenų vystymąsi.

  2. Gimdymo laikotarpis – komplikacijos gimdymo metu, tokios kaip deguonies trūkumas, traumos ar infekcijos, gali pažeisti smegenis ir prisidėti prie intelekto sutrikimų.

  3. Postnatalinis laikotarpis – smegenų pažeidimai dėl infekcijų, traumos ar mitybos trūkumo vaikystėje gali dar labiau sutrikdyti protinį vystymąsi.

  4. Fiksuotas intelekto sutrikimas – dėl ankstesnių smegenų pažeidimų vystymasis sulėtėja arba sustoja, pasireiškiant ilgalaikiu intelekto ir adaptacinių gebėjimų sumažėjimu.



Ši eiga rodo, kaip įvairūs veiksniai gali paveikti smegenų vystymąsi ir lemti oligofrenijos išsivystymą.


Kodėl atsiranda oligofrenija?


  • Genetiniai veiksniai – chromosomų anomalijos, paveldimos ligos ar genetinės mutacijos, kurios sutrikdo smegenų vystymąsi.

  • Prenataliniai veiksniai – motinos infekcijos nėštumo metu, toksinai, alkoholio ar narkotikų vartojimas, mitybos trūkumas.

  • Perinatalinės komplikacijos – deguonies trūkumas gimdymo metu, traumos, priešlaikinis gimdymas.

  • Postnatalinės priežastys – smegenų traumos, sunkios infekcijos (pvz., meningitas), sunki mitybos stoka ar ilgalaikės ligos vaikystėje.

  • Aplinkos veiksniai – socialinė atskirtis, nepakankamas stimuliavimas, nepriežiūra vaikystėje.



Šie veiksniai gali paveikti smegenų struktūrą ir funkciją, sukeldami intelekto ir vystymosi sutrikimus.


Oligofrenijos simptomai


  • Sumažėjęs intelekto lygis ir mokymosi sunkumai.

  • Kalbos vystymosi vėlavimas arba sutrikimai.

  • Sunkumai sprendžiant problemas ir priimant sprendimus.

  • Socialinių įgūdžių stoka ir prisitaikymo sunkumai.

  • Motorinių įgūdžių koordinacijos sutrikimai.

  • Elgesio problemos arba emociniai sunkumai.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant oligofreniją?


  1. Psichologinis įvertinimas – standartizuoti intelekto testai (IQ testai) ir adaptacinių įgūdžių vertinimas.

  2. Neurologinė apžiūra – smegenų funkcijų ir motorikos vertinimas.

  3. Vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) smegenims įvertinti.

  4. Genetiniai tyrimai – chromosomų analizė ir specifinių genetinių mutacijų nustatymas.

  5. Kraujo tyrimai – įvertinti metabolinius, infekcinius ar kitas bendras sveikatos problemas.

  6. Specializuoti funkciniai tyrimai – kalbos, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimas.


Kaip gydoma oligofrenija?


  1. Specializuota ugdymo programa – individualizuotos mokymo metodikos, pritaikytos paciento gebėjimams ir poreikiams.

  2. Reabilitacija ir terapijos – kalbos, ergoterapijos, kineziterapijos užsiėmimai, kurie gerina motorinius, kalbos ir kasdienius įgūdžius.

  3. Psichologinė pagalba – emocinės būklės palaikymas, elgesio problemų valdymas, šeimos konsultavimas.

  4. Socialinė integracija – palaikymas integruojantis į bendruomenę, darbus ir socialines veiklas.

  5. Medikamentinis gydymas – skiriamas tik esant papildomoms psichikos ar elgesio sutrikimų problemoms.

  6. Nuolatinė priežiūra – ilgalaikis gydytojų, pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas siekiant geriausių rezultatų.



Gydymas orientuotas į gyvenimo kokybės gerinimą ir savarankiškumo didinimą.


Kokias komplikacijas gali sukelti oligofrenija?

Oligofrenija gali sukelti įvairių socialinių, elgesio ir sveikatos sutrikimų, kurie stipriai įtakoja paciento ir jo artimųjų gyvenimą.



Viena pagrindinių komplikacijų yra sunkumai mokymesi ir socialinėje adaptacijoje, dėl kurių pacientui kyla problemų integruotis į visuomenę ir savarankiškai gyventi.



Dažnai pasireiškia elgesio sutrikimai, tokie kaip agresija, impulsyvumas ar emocinis nestabilumas, kurie gali apsunkinti bendravimą ir kasdienius santykius.



Be to, oligofrenija gali būti susijusi su fiziniais sutrikimais, pavyzdžiui, motorikos koordinacijos problemomis ar kitomis neurologinėmis komplikacijomis.



Pacientams gali būti reikalinga ilgalaikė priežiūra ir pagalba, nes sunku savarankiškai pasirūpinti kasdieniais poreikiais, o tai sukelia papildomą stresą šeimai.


Kaip išvengti oligofrenijos?

Oligofrenijos išvengti galima laikantis kelių svarbių profilaktikos priemonių, kurios padeda užtikrinti sveiką smegenų vystymąsi nėštumo ir ankstyvo vaikystės laikotarpiu.



Pirmiausia svarbu rūpintis motinos sveikata nėštumo metu, vengti infekcijų, toksinų, alkoholio ir narkotikų vartojimo, taip sumažinant riziką vaisiaus smegenų pažeidimams.



Reguliari priešgimninė priežiūra leidžia anksti nustatyti ir valdyti nėštumo komplikacijas, kurios gali turėti įtakos vaiko vystymuisi.



Po gimdymo svarbu užtikrinti tinkamą vaiko mitybą ir priežiūrą, taip pat skiepijimus nuo infekcinių ligų, kurios gali pažeisti smegenis.



Laiku atliekami ankstyvosios raidos stebėjimai ir tyrimai padeda anksti pastebėti vystymosi sutrikimus ir laiku pradėti korekcines priemones.



Be to, svarbu užtikrinti stimuliuojančią aplinką vaikui, kuri skatina jo pažinimą, socialinius įgūdžius ir motoriką.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Lietuvoje kasmet užregistruojama per 100.000 sezoninio gripo atvejų.

Kitas faktas