Otosklerozė

Otosklerozės atsiradimo eiga prasideda nuo kaulinio audinio pakitimų vidurinėje ausyje, dažniausiai aplink stilovestibulinį langelį.

1. Kaulo remodeliavimas – normalus kaulas yra pakeičiamas nauju, bet struktūriškai pakitusiu audiniu, kuris gali būti minkštesnis arba kietesnis nei įprastai.


2. Stilovestibulinio langelio sustingimas – dėl kaulo augimo šis svarbus garsų perdavimo taškas pradeda riboti stiliaus judėjimą.


3. Garsų perdavimo sutrikimas – sutrinka garso bangų perdavimas iš vidurinės ausies į vidinę ausį, todėl mažėja klausos aštrumas.


4. Progresavimas – liga palaipsniui vystosi, kauliniai pakitimai gali plisti į gretimas struktūras ir paveikti abi ausis.


5. Klausos blogėjimas – vystosi išankstinis neurosensorinis klausos praradimas, ypač pažengusiose stadijose.

• Genetinė predispozicija – dažna otosklerozės priežastis, kai liga paveldima šeimose.


• Hormoniniai pokyčiai – ypač nėštumo ir menopauzės metu gali skatinti ligos vystymąsi.


• Uždegiminiai procesai – kai kuriais atvejais uždegimai vidurinėje ausyje gali prisidėti prie kaulo pakitimų.


• Imuninės sistemos sutrikimai – gali paveikti kaulo metabolizmą ir sukelti otosklerozę.


• Infekcinės ligos – kai kurios virusinės infekcijos, pvz., kiaulytė, gali būti susijusios su ligos atsiradimu.


• Amžius – otosklerozė dažniau pasireiškia suaugusiems nuo 20 iki 40 metų.

• Klausos praradimas – dažniausias simptomas, kuris dažniausiai prasideda lėtai ir palaipsniui blogėja.


• Spengimas ausyse (tinnitus) – girdimas švilpimas, zvimbimas ar kiti garsai ausyse.


• Garso iškraipymai – sunkumai girdint tam tikrus garsus ar kalbą.


• Pusiausvyros sutrikimai – retai pasitaikantis simptomas, susijęs su vidinės ausies pažeidimu.


• Veido jautrumo pokyčiai – itin reti atvejai, kai otosklerozė paveikia nervus aplink ausį.

1. Audiograma – pagrindinis klausos tyrimas, kuris įvertina klausos praradimo tipą ir sunkumą.


2. Tympanometrija – vertina būgnelio ir vidurinės ausies funkciją, padeda nustatyti garsų perdavimo sutrikimus.


3. Akustinė refleksometrija – įvertina vidurinės ausies raumenų reakciją į garsą, kuri gali būti sutrikusi otosklerozėje.


4. Kompiuterinė tomografija (KT) – naudojama retai, siekiant įvertinti vidurinės ausies kaulinius pakitimus.


5. Klinikinė ausų apžiūra – specialistų vertinimas, įvertinantis ausies būklę ir galimus kitus pažeidimus.

Otosklerozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento būklės, dažniausiai taikomi šie būdai:

1. Klausos aparatai – naudojami pradiniuose etapuose, kai klausos praradimas yra nedidelis ar vidutinis.


2. Chirurginis gydymas (stapedotomija) – dažniausiai taikomas metodas, kai pakeičiamas sustingęs stilovestibulinis langelis specialiu protezu, atstatant garso perdavimą.


3. Vaistai – nėra specifinių vaistų, kurie išgydytų otosklerozę, tačiau gali būti skiriami uždegimą mažinantys ar kraujotaką gerinantys preparatai palengvinti simptomus.


4. Reguliari stebėsena – svarbi norint sekti ligos progresą ir laiku reaguoti į pokyčius.

Pirmiausia, progresuojantis klausos praradimas gali tapti visiškas, sukeldamas sunkumus bendraujant ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Taip pat gali išsivystyti ankstyvas neurosensorinis klausos praradimas, kai pažeidžiama vidinė ausis ir klausos nervas.

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai, ypač jei otosklerozė paveikia vidinės ausies struktūras.

Retai gali atsirasti veido nervo pažeidimas, kuris lemia veido raumenų silpnumą ar paralyžių.

Be to, klausos praradimas gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip socialinė izoliacija, depresija ar nerimas.

Pirmiausia svarbu vengti ausies traumų, nes smūgiai ar triukšmas gali pažeisti ausies struktūras ir paskatinti ligos vystymąsi.

Antra, būtina laikyti gerą ausų higieną, kad būtų išvengta uždegimų ir infekcijų vidurinėje ausyje, kurios gali prisidėti prie otosklerozės atsiradimo.

Trečia, reikia laiku gydyti uždegimines ausų ligas, ypač vidurinės ausies uždegimus, kad nesivystytų lėtiniai procesai.

Ketvirta, svarbu stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba, reguliaria fizine veikla ir bendru sveikos gyvensenos palaikymu.

Galiausiai, jei šeimoje yra otosklerozės atvejų, rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktinėms apžiūroms ir ankstyvai ligos diagnostikai.

Laikantis šių priemonių galima sumažinti otosklerozės riziką ir išlaikyti gerą klausą.