Parkinsono liga

1. Nervinių ląstelių pokyčiai – pradeda nykti dopaminą gaminančios nervinės ląstelės smegenų srityje, vadinamoje juodąja substancija (substantia nigra).


2. Dopamino kiekio mažėjimas – dėl šių ląstelių praradimo sumažėja dopamino – neuromediatoriaus, kuris būtinas judesių koordinacijai ir nervinių signalų perdavimui.


3. Nervinių grandinių disbalansas – dopamino trūkumas sutrikdo bazinių ganglijų funkciją, todėl išsiderina judesių kontrolė.


4. Palaipsnis progresavimas – liga plinta į kitas smegenų sritis, ilgainiui paveikdama ne tik motorines, bet ir kognityvines bei autonomines funkcijas.


5. Klinikinis pasireiškimas – pirmieji požymiai dažniausiai atsiranda tada, kai prarandama apie 60–70 % dopaminą gaminančių neuronų.

Parkinsono liga atsiranda dėl sudėtingo kelių veiksnių poveikio, kurie lemia dopaminą gaminančių nervinių ląstelių nykimą smegenyse:

• Genetiniai veiksniai – tam tikri genų pokyčiai gali padidinti polinkį susirgti, ypač jei liga pasireiškia jaunesniame amžiuje.


• Amžius – vyresnis amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, nes didėjant amžiui natūraliai mažėja neuronų atsparumas.


• Aplinkos veiksniai – kai kurie pesticidai, toksinai ar sunkieji metalai gali didinti nervinių ląstelių pažeidimo riziką.


• Ląstelių pažeidimo mechanizmai – sutrikusi mitochondrijų veikla, oksidacinis stresas ir netinkamas baltymų kaupimasis gali lemti neuronų žūtį.


• Sudėtinė sąveika – dažniausiai liga išsivysto ne dėl vieno, o dėl kelių veiksnių derinio (genetinio polinkio ir aplinkos poveikio).

Parkinsono ligos simptomai yra kelių grupių, nes liga paveikia ne tik judesius, bet ir kitas organizmo funkcijas:

• Motoriniai simptomai – judesių sulėtėjimas (bradikinezija), ramybės tremoras (rankų, rečiau galvos ar kojų drebėjimas), raumenų rigidiškumas (sustingimas), pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai.


• Nemotoriniai simptomai – miego sutrikimai, uoslės silpnėjimas, vidurių užkietėjimas, prakaitavimo ar kraujospūdžio reguliacijos problemos, emociniai sutrikimai (nerimas, depresija).


• Kognityviniai pokyčiai – sutrikusi dėmesio koncentracija, atminties ir mąstymo sulėtėjimas, vėlyvesnėse stadijose – demencija.

1. Neurologinis ištyrimas – gydytojas vertina judesių sulėtėjimą, tremorą, raumenų rigidiškumą, eiseną, pusiausvyrą.


2. Anamnezės surinkimas – informacija apie simptomų pradžią, eigą, šeimos ligas, vartojamus vaistus.


3. Vaistų mėginimas – paciento būklės pagerėjimas pradėjus dopamino poveikį stiprinančius vaistus (pvz., levodopą) laikomas diagnostiniu kriterijumi.


4. Vaizdiniai tyrimai – galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.


5. Specializuoti tyrimai – dopamino transporterio scintigrafija (DaTSCAN) gali padėti patvirtinti dopaminerginės sistemos pažeidimą.


6. Laboratoriniai tyrimai – atliekami ne Parkinsono ligai patvirtinti, o kitoms būklėms atmesti (pvz., skydliaukės sutrikimams, kepenų ar inkstų ligoms).

Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti, todėl gydymas orientuotas į simptomų mažinimą bei gyvenimo kokybės gerinimą:

1. Medikamentinis gydymas – pagrindinė priemonė, dažniausiai naudojamas levodopa (dopamino pirmtakas), dopamino agonistai, MAO-B inhibitoriai, kurie padeda atkurti dopamino poveikį smegenyse.


2. Chirurginis gydymas – taikomas sunkesniais atvejais, kai vaistai tampa nepakankamai veiksmingi; dažniausiai atliekama giliųjų smegenų stimuliacija (elektrodų implantavimas).


3. Kineziterapija ir reabilitacija – pratimai, skirti pusiausvyrai, judesių koordinacijai, raumenų lankstumui palaikyti, padeda išlaikyti savarankiškumą.


4. Logopedinė pagalba – padeda esant kalbos ar rijimo sunkumams.


5. Psichologinė ir socialinė pagalba – svarbi dėl depresijos, nerimo, socialinės atskirties, taip pat pagalba šeimai ir artimiesiems.


6. Gyvensenos korekcija – fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir streso kontrolė.

Parkinsono liga ilgainiui gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios paveikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą:

• Motorinės komplikacijos – sunkėjantis judesių sulėtėjimas, dažni griuvimai, eisenos sutrikimai, raumenų sustingimas, diskinezijos (nevalingi judesiai dėl ilgalaikio gydymo levodopa).


• Kognityviniai ir psichikos sutrikimai – atminties silpnėjimas, mąstymo sulėtėjimas, demencija, depresija, nerimo sutrikimai, haliucinacijos.


• Autonominės nervų sistemos sutrikimai – kraujospūdžio svyravimai, prakaitavimo problemos, šlapinimosi sutrikimai, vidurių užkietėjimas, seksualinės funkcijos sutrikimai.


• Miego sutrikimai – nemiga, neramūs judesiai miego metu, dienos mieguistumas.


• Kalbos ir rijimo problemos – balsas tampa tylus, neaiškus, sunkėja maisto rijimas, didėja užspringimo ir plaučių uždegimo rizika.

Šiuo metu nėra patvirtinto vieno būdo, kuris visiškai užkirstų kelią Parkinsono ligai, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali mažinti riziką:

• Reguliarus fizinis aktyvumas – judėjimas palaiko nervų sistemos sveikatą, gerina kraujotaką smegenyse ir gali lėtinti neurodegeneracinius procesus.


• Subalansuota mityba – mityba, turtinga antioksidantais (vaisiais, daržovėmis, riešutais, žuvimi, neskaldytais grūdais), gali apsaugoti nervines ląsteles nuo oksidacinio streso.


• Kavos ir žaliosios arbatos vartojimas – kai kurie tyrimai rodo, kad kofeinas gali turėti apsauginį poveikį nervų sistemai.


• Toksinų poveikio vengimas – mažinti kontaktą su pesticidais, sunkiaisiais metalais ir kitomis nervų sistemą žalojančiomis medžiagomis.


• Smegenų sveikatos palaikymas – pakankamas miegas, streso kontrolė, protinės veiklos aktyvinimas (skaitymas, mokymasis, žaidimai).


• Reguliari sveikatos priežiūra – stebėti bendrą sveikatą, kraujospūdį, cholesterolį, gliukozės kiekį, nes kraujagyslių pažeidimai didina neurologinių ligų riziką.