Plaučių vėžys

1. Ląstelių pažeidimas. Kenksmingi veiksniai, tokie kaip rūkymo dūmai ar aplinkos teršalai, sukelia genetinius pakitimus plaučių ląstelėse.


2. Ląstelių mutacijos. Genetiniai pokyčiai lemia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi ir prarandamą gebėjimą normaliai funkcionuoti.


3. Pirminio naviko formavimasis. Mutavusios ląstelės pradeda formuoti piktybinį naviką plaučių audiniuose.


4. Augimas ir plitimas. Navikas didėja, infiltruodamas aplinkinius audinius ir kraujagysles.


5. Metastazių atsiradimas. Vėžio ląstelės per kraują arba limfą plinta į kitus organus, formuodamos antrinius navikus.


6. Klinikiniai simptomai ir komplikacijos. Atsiranda kvėpavimo sutrikimai, skausmas ir kiti ligos požymiai, kurie didėja kartu su progresija.

Ši eiga yra palaipsniui progresuojanti ir priklauso nuo veiksnių poveikio bei individualios organizmo reakcijos.

Plaučių vėžys atsiranda dėl genetinių mutacijų, kurias sukelia ilgalaikis poveikis kenksmingiems veiksniams, pažeidžianti plaučių ląstelių DNR.

Pagrindinės priežastys:

• Rūkymas. Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys, nes tabako dūmuose yra daugybė kancerogenų, kurie pažeidžia genetinę medžiagą.


• Aplinkos tarša. Ilgalaikis poveikis oro teršalams, tokiems kaip azbestas, radonas ar kitokios pavojingos medžiagos.


• Genetiniai veiksniai. Paveldimi genetiniai pokyčiai gali padidinti jautrumą vėžiui susiformuoti.


• Ligos ir infekcijos. Kai kurios lėtinės plaučių ligos gali skatinti vėžio atsiradimą.


• Profesinė veikla. Darbas su kancerogeninėmis medžiagomis gali padidinti riziką.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, skatindami ląstelių mutacijas ir plaučių vėžio vystymąsi.

• Nuolatinis kosulys arba kosulio pokyčiai


• Kraujingas arba gleivingas skrepliavimas


• Dusulys arba kvėpavimo sutrikimai


• Skausmas krūtinėje ar pečių srityje


• Nepaaiškinamas svorio kritimas


• Nuovargis ir silpnumas


• Užkimimas arba balsas pakinta


• Pakartotinės kvėpavimo takų infekcijos


• Nykštumo pojūtis rankose ar veide (dažnai dėl naviko spaudimo limfmazgiams)

Simptomai dažnai pasireiškia ligai pažengus, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi.

1. Krūtinės ląstos rentgenograma. Pirmasis vaizdinis tyrimas, leidžiantis aptikti naviko židinius plaučiuose.


2. Kompiuterinė tomografija (KT). Tiksliau įvertina naviko dydį, vietą ir plitimą į aplinkinius audinius bei limfmazgius.


3. Biopsija. Audinio mėginys imamas bronchofibroskopijos, adatinių punkcijų ar chirurginių metodų pagalba, siekiant nustatyti naviko tipą.


4. Bronchofibroskopija. Leidžia tiesiogiai apžiūrėti kvėpavimo takus ir paimti audinio mėginius.


5. Pozitronų emisijos tomografija (PET). Nustato naviko metabolinį aktyvumą ir metastazių buvimą.


6. Kraujo tyrimai. Padeda įvertinti bendrą paciento būklę ir paruošti gydymui.

Plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko tipo ir paciento bendros būklės, ir apima kelias pagrindines terapijos formas.

1. Chirurginis gydymas. Taikomas ankstyvose stadijose, kai navikas yra lokalizuotas ir galima pašalinti pažeistą plaučio dalį ar visą plaučių.


2. Spindulinė terapija. Naudojama prieš operaciją, po operacijos arba kaip pagrindinė gydymo forma, jei chirurgija nėra tinkama.


3. Chemoterapija. Gali būti taikoma kartu su kitomis gydymo formomis arba pažengusiems navikams gydyti.


4. Tikslinė terapija. Skirta pacientams, kurių navikai turi specifinių genetinių mutacijų; veikia specifinius vėžio augimo kelius.


5. Imunoterapija. Skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis, ypač pažengusio vėžio atvejais.


6. Paliatyvus gydymas. Skirtas pagerinti gyvenimo kokybę ir mažinti simptomus, kai išgydyti ligos neįmanoma.

Dažnai gydymas yra kompleksinis, derinant kelias terapijos formas ir pritaikant jas individualiai paciento poreikiams.

Plaučių vėžys gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir metastazių išplitimo.

Vienas dažniausių komplikacijų yra kvėpavimo sutrikimai, atsirandantys dėl naviko blokados arba plaučių audinių pažeidimo.

Navikas gali sukelti pleuros efuziją – skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje, kuris apsunkina kvėpavimą.

Galimas metastazių išplitimas į smegenis, kaulus, kepenis ar kitus organus, sukeldamas papildomus simptomus ir komplikacijas.

Plaučių vėžys gali sukelti skausmą krūtinėje, dėl nervų ar aplinkinių audinių pažeidimo.

Kartais pasitaiko paraneoplastiniai sindromai, kai navikas išskiria medžiagas, paveikiančias kitų organų funkciją.

Negydomas ar pažengęs plaučių vėžys gali sukelti bendrą silpnumą, svorio kritimą ir gyvybei pavojingas būkles.

Pagrindinė prevencijos priemonė yra rūkymo nutraukimas, nes tabako dūmai yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.

Vengti ilgalaikio poveikio oro taršai, azbestui ir kitiems kenksmingiems chemikalams.

Laikyti sveiką mitybą, turtingą antioksidantais ir vitaminais, kurie gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.

Reguliariai dalyvauti sveikatos patikrinimuose, ypač jei yra padidėjusi rizika dėl rūkymo ar šeimos anamnezės.

Skatinti fizinį aktyvumą ir išlaikyti normalų kūno svorį.

Vengti pasyvaus rūkymo ir darbo aplinkos su kancerogeninėmis medžiagomis.

Šios priemonės padeda žymiai sumažinti plaučių vėžio riziką ir palaikyti bendrą sveikatą.