Pleuritas

1. Pirminė liga ar dirgiklis – pleuritas dažniausiai atsiranda kaip komplikacija po plaučių uždegimo, virusinės infekcijos, tuberkuliozės, autoimuninių ligų ar traumos.


2. Pleuros sudirginimas – uždegimas paveikia pleurą – ploną plėvę, dengiančią plaučius ir krūtinės ląstos vidų.


3. Skysčio kaupimasis arba džiūvimas – uždegiminis procesas gali sukelti pleuros lapelių trintį (sausasis pleuritas) arba susidaryti skystis tarp pleuros lapelių (eksudacinis pleuritas).


4. Simptomų išsivystymas – pasireiškia krūtinės skausmas (ypač kvėpuojant), dusulys, kosulys, karščiavimas.


5. Ligos progresavimas arba pasveikimas – negydomas pleuritas gali sukelti komplikacijas (pvz., pleuros empiemą), o laiku gydomas – praeiti be pasekmių.

• Plaučių uždegimas – dažniausia priežastis, kai uždegimas išplinta į pleurą.


• Virusinės ar bakterinės infekcijos – gripas, COVID-19, tuberkuliozė ir kitos infekcijos gali sukelti pleuros uždegimą.


• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas pažeidžia pleurą.


• Krūtinės ląstos traumos – šonkaulių lūžiai ar smūgiai gali dirginti pleurą.


• Navikai – plaučių ar pleuros vėžys gali sukelti pleurito simptomus.


• Širdies ir inkstų ligos – esant širdies nepakankamumui ar inkstų funkcijos sutrikimams, gali kauptis skystis pleuros ertmėje (antrinis pleuritas).


• Plaučių embolija – kraujo krešuliai plaučiuose gali sukelti uždegiminę pleuros reakciją.

Pleuritas atsiranda kaip kitų ligų pasekmė, todėl svarbu nustatyti tikrąją jo priežastį, kad būtų galima tinkamai gydyti.

• Krūtinės skausmas, stiprėjantis kvėpuojant ar kosint


• Sausas kosulys


• Dusulys


• Karščiavimas


• Bendras silpnumas, nuovargis

1. Krūtinės ląstos rentgenograma – parodo skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje ar plaučių uždegimo požymius.


2. Plaučių ultragarsas – padeda tiksliai nustatyti skysčio kiekį ir vietą.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – detalesnis vaizdas, naudojamas sudėtingesniais atvejais.


4. Kraujo tyrimai – nustatomi uždegimo žymenys (CRB, ENG), leukocitų kiekis.


5. Pleuros punkcija – jei yra skysčio, paimamas mėginys ištirti (nustatoma ar infekcinė, navikinė, tuberkuliozinė kilmė ir kt.).


6. Mikrobiologiniai tyrimai – skysčio pasėlis, rūgštims atsparių bakterijų (tuberkuliozės) tyrimas, PGR testai.


7. Serologiniai ir imunologiniai tyrimai – atliekami, jei įtariama autoimuninė ligos kilmė.

1. Pagrindinės ligos gydymas – gydoma pleuritą sukėlusi priežastis (pvz., antibiotikai, jei tai bakterinė infekcija; vaistai nuo tuberkuliozės ar autoimuninių ligų, jei tai atitinkamos kilmės pleuritas).


2. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – mažina skausmą ir uždegimą, ypač esant sausajam pleuritui.


3. Skysčio pašalinimas (pleuros punkcija) – jei pleuros ertmėje susikaupia daug skysčio ir trukdo kvėpuoti, jis pašalinamas adata.


4. Fizinė ramybė ir kvėpavimo palengvinimas – pacientui rekomenduojama ramybė, kartais – deguonies terapija, jei dusulys didelis.


5. Ligoninė (jei būklė sunki) – sudėtingesniais atvejais pacientas gydomas stacionare, ypač jei gresia komplikacijos.

Negydomas arba sunkios eigos pleuritas gali sukelti rimtų komplikacijų, paveikiančių kvėpavimo sistemą ir bendrą sveikatos būklę. Viena iš dažniausių komplikacijų yra pleuros empiema – tai pūlių susikaupimas pleuros ertmėje, kuris sukelia stiprų uždegimą ir dažnai reikalauja drenažo ar chirurginio gydymo.

Užsitęsęs uždegimas gali virsti lėtiniu pleuritu, lydimu ilgalaikio skausmo, kosulio ar kvėpavimo sutrikimų.

Kita grėsminga pasekmė – pleuros sąaugos, kai tarp pleuros lapelių formuojasi randinis audinys, ribojantis plaučių išsiplėtimą ir mažinantis kvėpavimo efektyvumą. Jei pleuros ertmėje kaupiasi didelis kiekis skysčio ar pūlių, gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, kai organizmas negauna pakankamai deguonies.

Esant infekciniam pleuritui, ypač bakterinės kilmės, gali kilti pavojus, kad infekcija išplis į kitus organus ar kraują, sukeldama sepsį – gyvybei pavojingą būklę.

Norint išvengti pleurito, svarbiausia yra laiku gydyti kvėpavimo takų infekcijas, ypač plaučių uždegimą, gripą ar bronchitą, nes būtent jos dažnai komplikuojasi pleuritu. Labai svarbu nesavigydyti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda įtartinų simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas ar užsitęsęs kosulys.

Kita svarbi priemonė – profilaktiniai skiepai, ypač nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, kurios yra vienos dažniausių pleurito priežasčių. Taip pat būtina stiprinti imunitetą, sveikai maitinantis, pakankamai ilsintis ir vengiant žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, kuris silpnina kvėpavimo takų apsaugą.

Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., autoimuninėmis, onkologinėmis, širdies ar inkstų ligomis), būtina reguliari gydytojo priežiūra, kad būtų galima užkirsti kelią antrinėms komplikacijoms, tarp jų ir pleuritui.

Taigi, pagrindinės priemonės – infekcijų kontrolė, skiepai, sveikas gyvenimo būdas ir lėtinių ligų valdymas – yra efektyvus būdas sumažinti pleurito riziką.