Potrauminio streso sindromas

1. Trauminio įvykio patyrimas. Žmogus patiria ar liudija ekstremalų, grėsmingą ar smurtinį įvykį.


2. Pirminė reakcija. Po traumos gali pasireikšti šokas, sumišimas, nerimas ar panika.


3. Streso atsako aktyvacija. Organizmas reaguoja padidėjusiu stresu, aktyvinant kovos arba bėgimo mechanizmus.


4. Prisiminimų ir emocijų apdorojimo sutrikimas. Trauminiai įvykiai įstringa atmintyje, sukelia nevaldomus prisiminimus arba jų išvengimą.


5. Ilgalaikis nerimas ir emocinis diskomfortas. Atsiranda nuolatinis streso, baimės ir įtampos pojūtis, trukdantis kasdieniam gyvenimui.


6. Simptomų įtvirtėjimas. Jei nėra tinkamos pagalbos, simptomai stiprėja ir tampa lėtiniai, atsiranda funkciniai sutrikimai.


7. Galimas gydymas ir reabilitacija. PTSS eiga gali būti sustabdyta ir suvaldoma tinkamu gydymu bei psichosocialine pagalba.

• Trauminis įvykis. Patirtas arba liudytas ekstremalus, grėsmingas ar smurtinis įvykis.


• Smegenų streso reakcija. Traumos metu aktyvuojamas stiprus streso atsakas, kuris gali sutrikdyti emocijų ir prisiminimų apdorojimą.


• Emocijų apdorojimo sutrikimas. Trauminiai prisiminimai tampa užstrigę atmintyje ir dažnai sukelia nevaldomus emocinius išgyvenimus.


• Genetiniai veiksniai. Kai kurie žmonės yra labiau linkę išsivystyti PTSS dėl paveldimų savybių.


• Biologiniai veiksniai. Nervų sistemos ir smegenų funkcijų ypatumai gali didinti riziką.


• Psichologiniai veiksniai. Ankstesnės traumos, streso lygis ir asmenybės bruožai gali paveikti PTSS vystymąsi.


• Socialiniai veiksniai. Parama, aplinka ir gyvenimo sąlygos gali lemti, kaip žmogus susidoroja su trauma.

• Trauminio įvykio prisiminimai. Dažni, nevaldomi ir įkyrūs prisiminimai ar košmarai apie traumą.


• Emocinis išsiskyrimas. Noro vengti situacijų, žmonių ar vietų, primenančių traumą.


• Padidėjęs nerimas. Nuolatinė įtampa, nervingumas, dirglumas ar sumišimas.


• Miego sutrikimai. Nemiga, sunkumai užmigti arba dažni prabudimai.


• Koncentracijos problemos. Sunkumai susikaupti ar atminties sutrikimai.


• Fiziniai simptomai. Padidėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys ar kvėpavimo sutrikimai.


• Depresija ir izoliacija. Nuotaikos svyravimai, liūdesys, socialinis atsiribojimas.

Šie simptomai gali būti įvairaus sunkumo ir trukmės, dažnai trikdantys kasdienį gyvenimą.

1. Klinikinė psichologinė ar psichiatrinė apžiūra. Detalus paciento pokalbis apie patirtą traumą, simptomus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.


2. PTSS vertinimo skalės. Naudojamos standartizuotos anketos, tokios kaip PTSD Checklist (PCL), Clinician-Administered PTSD Scale (CAPS) arba Impact of Event Scale (IES), kurios padeda įvertinti simptomų sunkumą.


3. Kitos psichikos sveikatos būklės vertinimas. Siekiama atmesti ar nustatyti lydinčius sutrikimus, pvz., depresiją, nerimo sutrikimus ar priklausomybes.


4. Fiziniai ir laboratoriniai tyrimai. Atliekami, jei reikia, norint atmesti kitų organizmo sutrikimų, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Psichologinė diagnostika ir vertinimas yra pagrindiniai PTSS nustatymo įrankiai, nes nėra specifinių laboratorinių tyrimų šiai būklei diagnozuoti.

Potrauminio streso sindromo (PTSS) gydymas yra kompleksinis ir apima psichoterapiją, medikamentus bei socialinę paramą.

1. Psichoterapija. Pagrindinis gydymo būdas, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją (KET), ekspozicijos terapiją ir traumos apdorojimo terapijas, kurios padeda pacientui susidoroti su trauminiais prisiminimais ir sumažinti nerimą.


2. Medikamentai. Dažniausiai skiriami antidepresantai (SSRI ar SNRI grupės), kurie mažina nerimo ir depresijos simptomus. Kai kuriais atvejais naudojami raminamieji ar miego gerinimo vaistai.


3. Socialinė parama. Svarbi dalis gydymo, įskaitant šeimos, draugų palaikymą ir paramos grupes.


4. Gyvenimo būdo pokyčiai. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymo technikos padeda pagerinti bendrą savijautą.


5. Ilgalaikė priežiūra. PTSS gydymas dažnai trunka ilgai, todėl svarbu nuolatinis specialistų stebėjimas ir gydymo koregavimas.

Potrauminio streso sindromas (PTSS) gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios neigiamai veikia asmens fizinę, emocinę ir socialinę gerovę.

Viena dažniausių komplikacijų yra depresija, kuri dažnai lydi PTSS ir gali pabloginti gyvenimo kokybę. Taip pat gali išsivystyti nerimo sutrikimai, tokie kaip panikos atakos ar generalizuotas nerimas. PTSS didina riziką vystytis priklausomybėms nuo alkoholio ar narkotikų, nes kai kurie pacientai bando savarankiškai sumažinti emocinį skausmą.

Be to, ilgalaikis stresas ir nerimas gali sukelti fizinės sveikatos problemas, įskaitant širdies ligas, virškinimo sutrikimus ir miego problemas. Socialinė izoliacija, darbo praradimas ir santykių problemos yra dažnos PTSS pasekmės, kurios dar labiau sunkina paciento būklę.

Potrauminio streso sindromo (PTSS) visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti ligos riziką ir palengvinti simptomus laikantis tam tikrų priemonių. Svarbu užtikrinti tinkamą emocinės paramos suteikimą po trauminio įvykio, įskaitant šeimos, draugų ir specialistų pagalbą.

Laiku pradėta psichoterapija padeda apdoroti trauminę patirtį ir sumažina ilgalaikių pasekmių riziką. Taip pat reikėtų ugdyti sveikus streso valdymo įgūdžius, įskaitant atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar fizinį aktyvumą.

Venkite alkoholio ir narkotikų, kurie gali pabloginti emocinę būklę. Svarbu reguliariai rūpintis bendra fizine ir psichine sveikata bei kreiptis pagalbos, jei jaučiate nerimą ar kitus nerimą keliančius simptomus. Ankstyva intervencija ir atsakingas požiūris į emocinę sveikatą padeda sumažinti PTSS riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.